Matematikos korepetitore laisvu nuo studijų metu dirbanti vilnietė Gabija šiuo laikotarpiu klientų gausa nesiskundžia. Dabar ji pastoviai dirba su 8 skirtingo amžiaus moksleiviais, tačiau artėjant egzaminams sulaukia vis daugiau užklausų ir iš kitų norinčiųjų. Prie to esą prisideda ir nuotolinis mokymas.
„Iš tiesų daugėja mokinių. Ir tada mokytojų automatiškai trūksta, atsiranda nemažai palyginus su anksčiau. Tos problemos prasideda jau klasėje. Individualiai mokantis yra lengviau nei kai sėdi su dar 30 žmonių klasėje ir nori paklausti klausimo. Tada tie visi klausimai, kurie susikaupia, ateina į korepetitorių pamoką“, – pasakoja Gabija.
Kovo mėnesis korepetitoriams darbingiausias
Panašias tendencijas pastebi ir korepetitorių paslaugas teikiančios įmonės. Vienos jų, „Corepetitus“, vadovas Tadas Jonaitis tv3.lt teigia, jog lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, paklausia išaugo kone 40 proc.
„Vasaris, kovas yra patys aktyviausi mėnesiai. Šiuo laikotarpiu kiekvienas metais sulaukiame daugiausiai užklausų”, – aiškina jis.
Kitos korepetitorių įmonės „Pasimokome.lt“ vykdomoji direktorė Neringa Lukšaitė taip pat pripažįsta, jog kovo mėnesis kiekvienais metais būna vienas populiariausių. Jos nuomone, sunku lyginti šiuos ir praėjusius metus, mat pernai, karantinui tik prasidėjus, klientų kiekis krito bene trečdaliu vien per pirmą mėnesį.
„Tiesa, iki pirmo karantino mūsų pamokos buvo vykdomos tik patalpose, nuotolinių pamokų neturėjome, tad ribojimų pasekmes pajautėme išties stipriai. Šiais metais karantino pasekmių mes nejaučiame, gal net kaip tik priešingai. Vaikai ir tėvai priprato prie nuotolinio mokymo, prisitaikė, įžvelgė nuotolinių pamokų privalumus ir patogumą. Mes dar pirmo karantino metu, greitai ir operatyviai persiorientavome, išmokome dirbti, prisitaikyti ir pasiūlyti klientui kokybę net ir per nuotolį.
Lyginant su rudens laikotarpiu taip pat šis laikas yra žymiai geresnis, paklausesnis. Mūsų mokinių kiekis lyginant su rugsėjo mėnesiu praktiškai padvigubėjo“, – pasakoja N. Lukšaitė.
Pandemija paslaugų kainų nepaveikė
Sostinėje įvairių disciplinų privačių pamokų kainos skelbimuose vidutiniškai svyruoja nuo 8 iki 20 eurų, priklausomai nuo korepetitoriaus patirties ir mokymo metodų. Panašios kainos siūlomos ir Kaune, kituose miestuose jos gali skirtis beveik 5 eurais akademinei valandai.
Kiek pigiau kainuoja mokytis kelių asmenų grupėse – šiuo atveju vidutinė kaina už vieną pamoką gali svyruoti nuo 10 iki 12 eurų.
T. Jonaičio teigimu, kol kas nuotolinis ugdymas didelio kainų pokyčio neatnešė, jos jau kelis metus esą stabiliai laikosi panašiose pozicijose.
„Stengiamės suteikti galimybę turėti individualius užsiėmimus visiems norintiems, nes suprantame, jog nuotolinis mokymas prisidėjo prie prastesnių mokinių rezultatų. Siekiame padėti mokiniams, o ne pasipelnyti iš susidariusios situacijos”, – sako korepetitorių įmonės vadovas.
N. Lukšaitė pasakoja, jog pirmuosius pandemijos metus kainų taip pat stengėsi nekelti, mat visos pamokos bei jų struktūra išliko tokia pati, kaip ir prieš karantiną. Vienintelis pokytis – užsiėmimai persikėlė į virtualią erdvę.
„Atsižvelgdami į sunkią situaciją visuomenėje ir tai, kaip karantino ribojimai palietė žmonių gyvenimus, rutiną ir pajamas, kainų pakėlimą atidėjome. Tik nuo šio mėnesio pakėlėme kainas naujiems klientams, esamiems klientams kainos dar liko tokios pačios”, – aiškina N. Lukšaitė.
Kreipiasi vis daugiau pradinukų
Visi tv3.lt kalbinti korepetitorių paslaugų teikėjai pripažįsta – karantinas bei nuotolinis mokymas turėjo neigiamos įtakos mokslo kokybei, tad privačių pamokų metu tenka „užtaisyti“ įvairias spragas. Daugiausia jų – fizikos, lietuvių ir anglų kalbų disciplinose. Visgi, jau eilę metų paklausiausi išlieka matematikos korepetitoriai.
„Dažniausiai spragos būna iš ankstesnių klasių arba nesuprantamos einamos temos mokykloje dėl paskutiniu metu dažnai linksniuojamo nuotolinio mokymo. Mokytojai dirbdami su 20 ar 30 mokinių per nuotolį nejaučia klasės taip gerai, kaip vedant kontaktines pamokas, dėl to ir susidaro spragos, dalis mokinių atsilieka.
Turbūt labiausiai galima išskirti dvyliktokus, kurie sudaro nemažą dalį mokinių, kurie pas mus kreipiasi”, – dėsto įmonės „Corepetitus“ vadovas T. Jonaitis.
Pasak N. Lukšaitės, šiemet daugiausia kreipimųsi sulaukiama iš dvyliktokų, antroje vietoje – 6-9 klasių moksleiviai, kurie prieš pandemiją pas korepetitorius eidavo dažniausiai. Visgi, ji pastebi ir kitą, esą kiek stebinančią, tendenciją:
„Turbūt didžiausias ir mus labiausiai nustebinęs pokytis įvyko su pradinių klasių mokiniais – iki karantino mes jų turėdavome vos keletą, su karantino ribojimais labai padidėjo kiekis pradinių klasių mokinių, ypač 4 klasės.
Šiuo metu pradinių klasių mokinių turime daugiau nei 50. Jau atsiranda besikreipiančių ir norinčių korepetitoriaus „nulinukams“, tai yra pamokų pasiruošimui pirmai klasei”.
Trūksta moksleivių įsitraukimo
Matematikos korepetitore privačiai dirbanti Gabija sako pastebinti, jog darbas nuotoliniu būdu neleidžia su mokiniu sukurti tokio ryšio, koks galėtų būti dirbant gyvai. Jos teigimu, neretai moksleiviai bijo klausti, trūksta ir atgalinio ryšio.
„Labai trūksta to gyvo kontakto, kai matai iš veido, ar supranta, ar nesupranta. Dėstant nuotoliniu būdu, kad ir yra tas mažas langas, kur matosi mokinio veidas – vis tiek nėra aišku, ar jis supranta, ar ne. Gyvas kontaktas turi savo aiškumą, ar į temą kalbi, ar ne“, – pasakoja Gabija.
T. Jonauskas pripažįsta, kad moksleivių įsitraukimo į mokymosi procesą kartais tikrai pritrūksta, o patiems mokytojams yra sunku jį įvertinti.
„Šiuo metu gerus rezultatus mokyklose demonstruoja motyvuoti ir rezultatų siekiantys, savarankiški mokiniai, tuo tarpu neturintys iniciatyvos ir atmestinai į mokslus žiūrintys mokiniai atsilieka, nes jie negauna įprasto individualaus dėmesio bei pastabų iš mokytojų. Tas pats galioja ir silpnesniems mokiniams – jie bijo klausti mokytojų, nenori pasirodyti prastesni prieš klasiokus, o mokytojams tai pajausti yra labai sunku, kai nemato mokinių gyvai ir nejaučia klasės nuotaikos”, – aiškina jis.
Panašias problemas pastebi ir „Pasimokome.lt“ vykdomoji direktorė N. Lukšaitė. Ji pasakoja, kad nusiskundimus dėl mokymosi kokybės mokyklose neretai tenka išgirsti ir iš tėvų, besibaiminančių galimos tolimesnės žalos. N. Lukšaitė taip pat pajuokauja, jog net ir po metų nuotolinio darbo viena didžiausių problemų vis dar išlieka prastas interneto ryšys.
„Daug mokinių, mažai laiko, mokytojai nespėja visko išaiškinti, pakonsultuoti ir pakalbinti, ne visada tinkamai perteikia žinias, nenaudoja virtualių įrankių, nesuvaldo didelio kiekio mokinių per nuotolį”, – apie dažniausiai pasitaikančias problemas pasakoja N. Lukšaitė.
