Beprotiškos lenktynės Monako miesto gatvėmis

Kalendoriuje nėra keistesnio ir prieštaringesnio etapo, ko gero dėl to pergalė Monake yra reikšminga. Miesto lenktynės čempionate vos kelios, todėl neįmanoma numatyti jų rezultato. Mažiausia klaida garantuoja pasitraukimą iš lenktynių, variklio galingumas beveik neįtakoja rezultatų, lenkti nėra kur – visas charakteristikų rinkinys, absoliučiai prieštaringų šiuolaikinės Formulės 1 reikalavimams.
Formulė 1 į kunigaikštystės žemę atkeliavo po metų, kai ji atsirado. 1950 metų čempionato etapas baigėsi Fangio pergale, pravažiavusio lenktynių distanciją per 3.13:19  vidutiniu 98,7 km/val. greičiu. Jau tuomet buvo kalbama, kad trasa labai pavojinga ir pora metų etapo nebuvo kalendoriuje, paskui 1952 metais treniruotėje žuvo Italijos lenktynininkas Luigi Fagioli ir Monakas paliko Formulę 1, kad 1955 metais grįžtų amžiams. Per penkiasdešimt metų žuvo du pilotai, dar du įlėkė į vandenį, todėl galima sakyti, kad Monako GP vienas iš pačių saugiausių etapų.
Tai pati lėčiausia čempionato trasa, skirtumas tarp geriausio rato ir visiškos nesėkmės ne daugiau nei papiruso popierius, čia visi provalo rizikuoti. Monake praktiškai nėra galimybės lenkti, todėl daug kas priklauso nuo kvalifikacijos ir pirmojo posūkio, paskui kažkiek atsilošti galima tik boksuose.
Unikali trasa reikalauja unikalių sureguliavimų. Specialiai šiam Grand Prix komandos ruošia naujus aerodinaminius elementus, kad išgautų maksimalią prispaudžiamąją jėgą. Duobėtos tiesiosios ir posūkiai reikalauja kieto važiuoklės sureguliavimo. Minkštos sudėties padangos provokuoja nepakankamą pasukimą, kurį būtina kompensuoti nesuteikiant apkrovos galinėms padangoms, kurios ir taip pakankamai aprautos dėl nuolatinių įsibėgėjimų.
Priimta manyti, kad čia pirma startinė pozicija sudaro 90 proc. pergalės, nors istorija ir žino atvejų, kai ant podiumo viršūnės užlipo lenktynininkas, startavęs 14-tas. Tačiau ši Oliviero Panis sėkmė 1996 metais buvo paaiškinama lietumi, o kitais atvejais per pastarąjį ketvirtį amžiaus nugalėtojas startavo pirmas, antras arba, blogiausiu atveju, trečias.
Bandymas išanalizuoti pavojingas trasos vietas beviltiškas, nes kitokių vietų Monte Karle ir nėra. Tai susiję ir su saugos automobiliu – praėjusiais metais jam į trasą teko išvažiuoti keturis kartus, o 2007 ir 2009 metais teisėjų automobiliui padirbėti taip ir neteko.
Monako GP 2013: duomenys

Monako GP: trasa

Monako GP: leistinos padangos

Monako GP: pavyzdinis ratas