Iki rekordinių žemumų kritusios palūkanų normos – puiki galimybė pigiai pasiskolinti būstui, sako finansų ekspertai. O kalbantis su banko konsultantu galima ir pasiderėti – sėkmingos derybos kai kuriais atvejais gali padėti pasiskolinti dar pigiau.
Neseniai paskolą butui Vilniaus senamiestyje iš banko paėmusiam vilniečiui Dariui pavyko pasiskolinti už žemas palūkanas – išsimokėtinai perkant daugiau nei kelių šimtų tūkstančių vertės butą palūkanos bankui siekė 2,3 proc. Prieš imdamas paskolą Darius aplankė tris bankus ir nutarė rinktis iš dviejų siūliusių geriausias sąlygas – „Swedbank“ ir SEB.
Paklaustas, kaip pavyko susitarti dėl nedidelių palūkanų, pašnekovas atsakė, kad gauti mažesnes palūkanas galėjo padėti nurodytas skirtingas pradinio įnašo dydis: iš pradžių bankui nurodyta pradinio įnašo suma viršijo pusę būsto vertės, tačiau vėliau, pasikeitus finansinėms galimybėms, pašnekovas įnašo dalį gerokai sumažino, bet konsultantas banko maržą pakėlė labai nežymiai.
Derybos pavyko
Darius pridūrė, kad su abiem bankais nevengė derėtis. „Atvykęs į bankus su konsultantais lyginau abiejų bankų kainas, jei kitame banke man būdavo suteiktos geresnės sąlygos, sakydavau, kad tokias pačias sąlygas suteiktų ir šitame banke ir konsultantai į tai atsižvelgdavo“, – aiškino pašnekovas. Be to, jau banko konsultantui nurodžius neva galutinę žemiausią įmanomą palūkanų normą Dariui pavyko susitarti dar dėl 0,05 proc. mažesnių metinių palūkanų.
Prieš įsigydamas visiškai įrengtą butą senamiestyje pašnekovas svarstė galimybę apsigyventi bute su daline apdaila arba skolintis nuosavo namo statyboms, tačiau pastaraisiais atvejais sprendimas buvo mažiausiai patrauklus finansiškai – banko marža buvusi didesnė, o statantis nuosavą būstą dar būtų reikėję papildomai mokėti už būsto pervertinimą. „Kai norėjau imti paskolą nuosavo namo statyboms, bankas paskolą siūlė suteikti trimis etapais – dalį sumos duoti pradedant statybas, dalį uždėjus stogą ir dar dalį vidinei apdailai įrengti, – prisiminė Darius. – Tačiau po kiekvieno etapo kaskart reikia atlikti turto vertinimą, todėl išlaidų būtų buvę dar daugiau.“
Nuolaidos – ne visiems
Paklaustas apie banko požiūrį į derybas su klientais, SEB banko atstovas spaudai Arvydas Žilinskas komentavo, kad kliento prašymą suteikti nuolaidą bankas gali apsvarstyti, tačiau jis ne visuomet gali būti patenkinamas. „Tariantis dėl paskolos ir klientui paprašius palankesnių sąlygų toks prašymas banke apsvarstomas, tačiau galutinis banko sprendimas priklauso nuo konkretaus kliento situacijos, o ne dėl paties fakto, buvo prašymas dėl palankesnių sąlygų ar ne”, – sakė A. Žilinskas.
SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika pridūrė, kad vertindamas kliento finansinę būklę bankas atsižvelgia į daugelį kompleksinių dalykų – ne tik į gaunamas pajamas ar dabartinę kliento situaciją, tačiau ir galimas finansines permainas ateityje.
„Atsižvelgiame, ar prisiimami įsipareigojimai nebūtų per dideli jai keičiantis, pavyzdžiui, augant palūkanoms ir didėjant kredito įmokai, laikinai netekus pagrindinių šeimos pajamų ar joms sumažėjus, ir kiti dalykai“, – pasakojo V. Doveika.
Pasak pašnekovo, imant paskolą būstui geriausia būtų ir patiems klientams skolinantis įvertinti galimas permainas ateityje – pavyzdžiui, kaip pasikeistų finansinė padėtis šeimoje pagausėjus žmonių skaičiui, kiek galėtų kainuoti vaiką ugdyti ateityje ir panašūs dalykai.
Reguliavimas trukdo
„Swedbank Markets“ tarnybos Lietuvoje vadovas Tomas Andrejauskas didelius indėlius į bankus dedančius žmones ragina nebijoti derėtis dėl didesnių palūkanų normų, tačiau kalbant apie derybas dėl būsto paskolų to paties pasakyti ekspertas negalėtų – esą rekordines žemumas pasiekusios palūkanų normos bankams neleidžia jų mažinti. Be to, situaciją apsunkina kapitalo pakankamumo rodiklių įgyvendinimas ruošiantis „Bazelio III“ pertvarkoms.
„Būsto paskolos imamos ilgam laikotarpiui, o bankai negali taikyti labai skirtingos kainodaros, nes neaišku, kokia bus pinigų kaina po dešimties metų, – kalbėjo pašnekovas. – Ruošiamasi „Bazelio III“ įgyvendinimui, bankai privalo geriau valdyti riziką, yra nauji kapitalo pakankamumo reikalavimai, kurie paliečia ir ilgalaikių paskolų išdavimą.“
Nuo 2016 metų įsigaliosiantys „Bazelio III“ paketo reikalavimai, pasak T. Andrejausko, sudarys prielaidas didinti bankų maržas, todėl ateityje būsto palūkanos nebus tokios mažos kaip dabar ir bankams mažinti maržas bus dar sudėtingiau.
„Po krizės žmonės yra netikri dėl ateities ir gyvena taupymo režimu, todėl susidaro paradoksali situacija, kad pinigai yra pigūs, sistemoje pinigų perteklius, o bankai negali išskolinti pinigų, nes žmonės bijo skolintis, – dėstė T. Andrejauskas. – Bankai priversti mažinti indėlių palūkanų normas, nes pinigai nieko neuždirba, o situaciją dar apsunkina bankų reguliacija.“ Tiesa, pašnekovas pridūrė nemanantis, kad tokia padėtis užsitęs – ilgainiui gerėjant žmonių lūkesčiams viskas turėtų stoti į vietas.
Laiku atsiskaityti
Kokios sąlygos banke galėtų sustiprinti klientų derybines pozicijas tariantis dėl mažesnių būsto palūkanų normų? Atsakydami į šį klausimą abiejų bankų atstovai pirmiausia pabrėžė, kad klientai turėtų laiku atsiskaityti su visais kreditoriais. T. Andrejauskas aiškino, kad derėtų laikytis skolinių įsipareigojimų ne tik atsiskaitant su banku, bet ir su kitomis įmonėmis ar institucijomis – mokant už komunalines paslaugas ir t. t. „Švari kredito istorija leis pasiskolinti pigiau“, – apibendrino ekspertas. Kitas svarbus dalykas, T. Andrejausko nuomone, yra įvertinti finansines galimybes ir išsirinkti būstą pagal savo finansinį pajėgumą – Lietuvos Bankas reikalauja, kad atidavus paskolą pragyvenimui liktų ne mažiau nei 60 proc. mėnesinio uždarbio. Ekspertų rekomendacijų laikymasis, pašnekovo nuomone, taip pat gali padėti pasiskolinti pigiau.
V. Doveika atkreipė dėmesį, kad palankiausias paskolos sąlygas daug šansų gauti turi klientas, kuris aktyviai naudojasi ir kitomis banko paslaugomis, ir tas, kuris įneša didelę dalį savų lėšų – kuo daugiau nuosavo kapitalo įnešite, tuo mažiau reikės permokėti.
Faktai: Būsto paskolos
Šiemet Lietuvos banko atliktos apklausos duomenimis, paskolas būstui įsigyti yra paėmę 11,6 procento Lietuvos namų ūkių
Apie 60 proc. jų būsto paskolas yra paėmę ekonominio pakilimo laikais – 2006–2008 m.
Vidutinis paskolos būstui įsigyti dydis Lietuvoje, palyginti su 2011 m. atliktos apklausos rezultatais, ūgtelėjo 1 000 litų ir sudarė 159 tūkst. litų
P. Grinkevičius
