Avansas mokamas už antrąjį ketvirtį. Jį, anot ministerijos, sumokėjo 18 kredito įstaigų.
Surinktos lėšos bus naudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai įrengti, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Šio įnašo lėšos bus naudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos NATO sąjungininkų pajėgų priėmimui užtikrinti, projektams finansuoti“, – pranešime sakė G. Skaistė.
Pagal tikėtiną scenarijų, 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų solidarumo įnašo, skelbia ministerija.
Jos teigimu, Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 258,4 mln. eurų pelno – beveik 2,6 karto daugiau negu pernai tuo pačiu laiku. Jeigu situacija nepasikeis, tikėtina, kad šiemet bankų pelnas Lietuvoje gali siekti apie 1 mlrd. eurų.
Vienas didžiausių Lietuvoje SEB bankas BNS patvirtino, kad į valstybės biudžetą pervedė beveik 16 mln. eurų, „Swedbank“ – 25 mln. eurų, o Lietuvoje banko licenciją turintis „Revolut Bank“ – 0,57 mln. eurų.
Šiaulių bankas anksčiau pranešė, jog sumokės 2,2 mln. eurų įnašą, o „Luminor“ anksčiau skelbė tam numatęs apie 7 mln. eurų.
Įnašą reikėjo sumokėti iki rugpjūčio 31-osios, tam būtina VMI deklaracija pildymui parengta nuo trečiadienio, penktadienį dar buvo laukiama dviejų deklaracijų, BNS penktadienį informavo inspekcija.
„VMI duomenimis, deklaracijas dar turi pateikti 2 klientai“, – teigiama VMI komentare.
Mokesčių inspekcija rugpjūčio 24-ąją pakeitė mokesčio skaičiavimo metodiką, pagal kurią į naujo kreditavimo sąvoką neįtraukiamas lizingas, faktoringas ir obligacijos. Dėl to bankai galės dar mėnesį tikslinti deklaracijas ir per šį laiką bus atleisti nuo delspinigių.
Mokėti įnašą bankus įpareigoja šiemet priimtas Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas. Avansinis įnašas skaičiuojamas nuo įstatymo įsiteisėjimo gegužės 16-ąją ir mokamas už antrąjį šių metų ketvirtį, kiti mokėjimai numatyti lapkričio 30 dieną ir 2024-ųjų vasario 28-ąją, o metinis įnašas – kitų metų birželio 15 dieną.
Jeigu metinės deklaracijos suma skirsis nuo ketvirtinių, bankai turės padengti jų skirtumą.
Mokestis skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš Europos Centrinio Banko didinamų palūkanų normų.
