Pasak Finansų ministerijos, siūlomu projektu į nacionalinę teisę perkeliama ES direktyva, pagal kurią mažiausia draudimo suma turi būti 6,45 mln. eurų dėl žalos asmeniui ir 1,3 mln. eurų dėl žalos turtui.
Įstatymo projekte šios sumos nustatytos kaip maksimalios draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio.
Esą galiojančioje įstatymo redakcijoje maksimalios draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio, nepriklausomai nuo to, kiek yra nukentėjusių asmenų, yra 5 mln. eurų dėl žalos asmeniui ir 1 mln. eurų dėl žalos turtui.
„Atsižvelgiant į tai, kad ir dabar yra nustatyti aukšti draudimo sumų limitai (5 mln. eurų ir 1 mln. eurų), manome, kad šie pokyčiai tiesioginės įtakos kainodarai neturės: įvykiai, kurie siekia maksimalias draudimo sumas, Lietuvoje yra itin reti (nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki šiol yra žinomas tik vienas Lietuvoje įvykęs eismo įvykis, kurio metu padaryta žala siekė maksimalią draudimo sumą)“ – komentavo ministerija.
Anot jos specialistų, tiek draudikai, tiek Transporto priemonių draudikų biuras, siekdami sumažinti galimą riziką, naudoja perdraudimo instrumentus.
„Svarbu pažymėti, kad kainodara yra draudikų prerogatyva ir būtent draudikai nustato draudimo įmokų dydžius“, – pripažino Finansų ministerija.
Be padidintų draudimo sumų, įstatymo projektu nukentėjusiems tretiesiems asmenims sudaroma galimybė gauti eismo įvykyje patirtos žalos atlyginimą, kai bankrutuoja ar likviduojamas dėl nemokumo tiek Lietuvos, tiek kitos ES valstybės narės draudikas;
Taip pat nustatoma, kad turi būti draudžiamos ir neregistruotinos motorinės transporto priemonės, kurių didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/val. arba kurių didžiausias grynasis svoris – daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis – daugiau kaip 14 km/val.
„Taigi, tarp draustinų transporto priemonių pakliūva ir elektriniai paspirtukai ir kitos panašios transporto priemonės, atitinkančios aukščiau nurodytus greičio ir svorio kriterijus“, – nurodoma ministerijos persiųstame komentare.
Taip pat nustatoma, kad eismo įvykis, dėl kurio metu padarytos žalos gali būti mokama draudimo išmoka, gali būti ir kai transporto priemonė stovi.
Ministerijos parengtam įstatymo projektui dar turės pritarti Vyriausybė, vėliau jis bus svarstomas Seime.
Tai pagal ju logika - reiktu tada ir dviratininkus, ir pesciuosius priversti apsidrausti. Nes net pestysis ne vietoje kirsdamas vaziuojamaja dali, krisdamas ant automobilio - gali ji reiksmingai apgadinti (zibintai, priekinis stiklas, kapotas, radiatoriaus groteles).
Reali bauduvos respublika
