Kaip ir buvo galima tikėtis, paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas Aleksandras Lukašenka ketvirtą kartą išrinktas Baltarusijos prezidentu. Bet svarbiausia tai, kas bus po rinkimų: žiaurės represijos ar tęsis kontroliuojama liberalizacija, – mano Baltarusijos internetinio portalo „Novaja Europa“ (Naujoji Europa) redaktorius Aleksejus Bratočkinas, kuris šiąnakt į namus grįžo prieš pat mitingo išvaikymą.
– Ar šie rinkimai visgi buvo kuo nors ypatingi? Kas buvo kitaip, nei prieš ketverius metus?
– Nauja yra tai, kad rinkimai vyko „liberalesniu“ pavidalu, tam tikro santykių su Europos Sąjunga (ES) atšilimo ir santykių su Rusija prastėjimo fone. Buvo net kandidatų į prezidentus televizijos debatai, nors ir be A. Lukašenkos dalyvavimo. Tai pirmi debatai nuo 1994 m. Šiuose rinkimuose opozicija neturėjo vieningo kandidato, kitaip nei praėjusiuose. Opozicija turėjo šiek tiek daugiau galimybių reikštis žiniasklaidoje, tačiau valstybiniai informacijos ruporai apipylė kandidatus purvu.
– Kuo dabar pasireiškia ES ir Rusijos įtaka ir kokias čia galima įžvelgti tendencijas?
– Geopolitinio faktoriaus įtaka buvo juntama, ypač santykiuose su ES. Baltarusijos ir ES santykių atšilimo dėka visos rinkimų kampanijos metu buvo susilaikyta nuo masinių represijų prieš opoziciją. Pykčiai su Rusija privertė A. Lukašenką ieškoti kontaktų su ES ir pastaroji atsiliepė – prieš rinkimus ištisai vyko vizitai. Lankėsi Europos kaimynystės politikos komisaras Štefanas Fiulė, Vokietijos vicekancleris Guido Westerwelle, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ir kiti. Valstybinė žiniasklaida, beje, kai kuriuos kandidatus, kaip antai Vladimirą Nekpiajevą, įvardijo kaip neva prorusiškus – esą keliančius grėsmę Baltarusijai.
– Ar teisūs tie, kurie stebisi A. Lukašenkos veiksmais, pažeidimais ir visgi pratrūkusiu smurtu bei pažymi, kad jis ir be to galėjo laimėti labai užtikrinti?
– Kalbant apie A. Lukašenką, reikia pasakyti, kad jis tikrai turi nemažą paramą ir ko gero būtų surinkęs daugumą balsų, bet ne tokią „lemiamą“, kaip tai nutiko inscenizuojant rinkimus. Galimas daiktas, kad tai būtų 50–60 procentų balsų. T.y., jei vyktų tikra, plataus masto rinkimų kampanija, opozicija galėtų visiškai laisvai naudotis žiniasklaida ir kitais resursais, jei balsai būtų skaičiuojami tiksliai, visa tai reikštų, jog A. Lukašenkos legitimumo vaizdas nesutaptų su tuo, koks piešiamas šiandien. Tai būtų itin svarbu, nes A. Lukašenka negalėtų kalbėti „visų“ vardu, tektų būti kuklesniam. Kol viso to nėra, kol nėra tikrų skaičių, išlieka situacija, kurioje jo legitimumas pristatomas kaip „sakralinis ir nepajudinamas“.
– Kas dar svarbaus paaiškėjo ar nutiko šios kampanijos metu?
– Svarbu tai, kas vyks po rinkimų: žiaurės represijos ar bus tęsiama kontroliuojama liberalizacija. Po mitingo suimta daugiau kaip šimtas žmonių, daugelis sumušti. Prieš pat rinkimus buvo „sureguliuoti“ santykiai su Rusija, pasirašyti tam tikri dokumentai. Svarbu, kaip toliau klostysis santykiai su šia šalimi ir su Europa. Svarbiausia – ar Rusija ir Europa pripažins šiuos rinkimus.
*******
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, artėjant rinkimams Baltarusijoje, dėjo daug pastangų siekdama gerinti santykius su šia šalimi ir viešai džiaugėsi jo pažadais, kad rinkimai būsią demokratiški. „A.Lukašenka yra ekonominio ir politinio stabilumo Baltarusijoje ir jos nepriklausomybės garantas. Mes nenorėtume, kad mūsų kaimynė būtų antra Rusija“, - tuomet sakė prezidentė.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad įdėmiai stebi po rinkimų kaimyninėje Baltarusijoje susidariusią situaciją ir apgailestauja bei reiškia susirūpinimą, kad prezidento rinkimų dieną gruodžio 19-ąją Baltarusijos valdžia neužtikrino Baltarusijos piliečių susirinkimo laisvės ir panaudojo jėgą prieš demonstrantus.
