Apie vyriškus žaislus jau rašėme, o straipsnyje apie naujos kartos 1 serijos BMW hečbeką atsargiai mėginome duoti patarimus, kaip įtikinti antrąsias puses leisti juos pirkti. Išvados, kurias tuomet padarėme, yra visiškai logiškos: jei automobilis yra pakankamai praktiškas ir stilingas, tai nebus jokia nuodėmė, jei rinkdamiesi modelį šeimai, pasiūlysime variantą, kuris kartu suteiktų ir vairavimo malonumą. Šį kartą vėl grįžtame prie tos pačios temos, tačiau apžvelgsime ją iš priešingos pusės.
Nissan Juke (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Tolimas Godzilos palikuonis
Pastarąjį pusmetį „Nissan“ dosniai maitina žiniasklaidą pranešimais apie ekstravagantiškąjį mažojo krosoverio „Juke“ ir vieno pažangiausių pastarojo meto sportinio automobilio „GT-R“ , plačiai žinomo Godzilos pravarde, hibridą, pavadintą tiesmukai paprastu vardu „Juke-R“. Šio pagal „Nissan Europe“ padalinio idėją gimusio, padedant japonų inžinieriams suprojektuoto ir britų lenktynių technikos konstruktorių „Ray Madllock Ltd“ pagaminto mutanto idėja paprasta – parodyti visam pasauliui, kad „Nissan“ turi humoro jausmą ir gali sau leisti išleisti į dienos šviesą ir tokius beprotiškus įvaizdžio kūrimo projektus.
„Nissan Juke-R“ (nuotr. Gamintojo)
Mums, kaip nepatekusiems į tų laimingųjų, kuriems teko vairuoti mažąjį 485 AG galios „Juke-R“ monstriuką nebuvo itin linksma, tačiau kuomet „Nissan“ atstovai Lietuvoje pasiūlė išbandyti galingiausią ir prabangiausią iš šiuo metu siūlomų „Juke“ komplektacijų, nedvejodami sutikome. Juolab, kad ir pats „paguodos prizas“ žadėjo būti visai neprastas. Konkrečiai tai modelis, kuriame sumontuotas benzininis 1,6 litro variklis su turbokompresoriumi. Maksimali šio motoro išvystoma galia siekia 190 AG, o sukimo momentas – 240 Nm, taigi nenuostabu, kad techninėje charakteristikoje nurodomas įsibėgėjimo nuo 0 iki 100 km/h skaičius siekia 8,4 sekundės.
Vienintelė modifikacija su keturių ratų pavara
Visais keturiais ratais varomų komplektacijų „Juke“ gamoje yra nedaug, tiesa sakant, viena vienintelė ‒ minėtas 1,6 litro benzininis variklis, suporuotas su belaipsne CVT transmisija ir aprūpintas sukimo momento kiekvienam ratui paskirstymo sistemą, kurią „Nissan“ vadina „torque vectoring“. Bandyti teko kaip tik tokį modelį, o jo kaina siekia 85 tūkst. litų, taigi galima suprasti japonų kompanijos veiksmų logiką – bandydamas orientuotis į B ar C segmento modelių anksčiau besidairiusius klientus gamintojas kelti kainos labai negalima, todėl visiškai užtenka vienos brangios versijos.
Nissan Juke (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
„Juke“ dizainas vertinamas nevienareikšmiškai ir nuo pat jo pasirodymo publikai 2010 m. pradžioje visi, tiek ilgamečiai automobilių temomis rašantys žurnalistai, tiek ir eiliniai entuziastai susiskirstė į dvi stovyklas – vieni mažojo krosoverio išvaizdą dievino, kitiems ji atrodė bjauri. Grožio suvokimas yra subjektyvus, tačiau niekas negali paneigti, kad „Juke“ dizainas sukelia diskusijas, o šiais laikais tai yra retas atvejis. Savo išskirtinumu, publikos provokavimu mažasis krosoveris yra tiek artimas meno kūriniui, kiek automobilis gali būti laisvos rinkos principais gyvenančiame XXI a., o tai, sutikite, yra geriausias komplimentas jo kūrėjams.
Mylėti arba nekęsti
Nissan Juke (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Kalbėti, kuo „Juke“ taip traukia akį ir išsiskiria iš bendro automobilių srauto, galima daug, tačiau labiausiai norėtųsi išskirti tai, kad žvelgiant į jo kėbulą susidaro toks įspūdis, jog automobilis neturi nei vieno lygaus ir taisyklingo paviršiaus. Jeigu vokiečių kompanijos savo dizainerius yra įspraudę į itin griežtus rėmus ir taisyklių nepaisymas ten turbūt reikštų drausminę nuobaudą ar netgi atleidimą, tai japonai saviškiams šį kartą davė visišką laisvę. Rezultatas – automobilis, į kurį žvelgiant bandyti ieškoti analogų yra sudėtinga ir reikia būti pastabiam bei priekabiam, kad pastebėtum, jog, tarkime, galiniai žibintai primena naujausius „Volvo“ modelius.
Nissan Juke (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Charakterio tolygumas kiekvienam automobiliui yra pagirtina savybė ir jei „Juke“ dizainas yra žaismingas išorėje, toks jis išlieka ir viduje. Ko vertos vien tos chromuotos ąselių pavidalo durų rankenėlės. Elegantiškas stilius, patogu ir ergonomiška, todėl po kurio laiko, praleisto šiame automobilyje, supranti, kad tai yra bene pirmas kartas, kai malonu vėl ir vėl darinėti duris.
Efektingai atrodo ir kontrastingos raudonos spalvos plastiko apdaila centriniame tunelyje ir durų atramose. Įdomiausias žaislas salone, be abejonės, yra dubliuotas oro kondicionieriaus ir važiavimo rėžimų valdymas ekranas centrinėje konsolėje. „Climate“ ir „D-Mode“ mygtukais keičiamas vaizdas ne tik nedideliame monitoriuje, bet ir šalia jo išdėstos jungiklių reikšmės. Tai paprasta, labai patogu, be to visuomet galima pademonstruoti kaip triuką žmonėms, kurie automobiliu važiuoja pirmą kartą.
Žaismingas, bet nepraktiškas
Kaip ir priklauso automobiliui, kuris buvo kuriamas, visų pirma, kaip žaislas jauniems vyrams, „Juke“ nėra itin praktiškas egzempliorius. Dėtuvių ir daiktadėžių skaičius čia sumažintas iki minimumo, o bagažinės tūris siekia 207 litrus bandomajame automobilyje arba 251 litrus versijose, kuriose varomi yra tik priekiniai ratai. Priekyje vietos gausu, tačiau galinės sėdynės nėra tokios erdvios, ir jei jau susiklostys tokia keista situacija, kad prie „Juke“ vairo sės aukštaūgis, gale suaugusiems keleiviams patogiai įsitaisyti bus sunku.
Nissan Juke (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Vairuotojo padėtis „Juke“ salone labai patogi ir galima suprasti, kad tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių pas mus šis automobilis yra itin populiarus tarp moterų. Matomumas visomis kryptimis puikus, netgi galinis stiklas suteikia galimybę matyti didžiąją dalį vaizdo žvelgiant į galą, nors žiūrint į automobilį iš išorės taip neatrodo. Mieste labai naudingi ir gigantiški šoninio vaizdo veidrodėliai, kuriuose galima matyti vaizdą praktiškai iki horizonto. Viduje pasigendame tik porankių, kurie šiam modeliui kažkodėl įtraukti į aksesuarų sąrašus.
Nissan Juke (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Apie savo neeilinį charakterį mažasis krosoveris pareiškia ir riedėdamas pirmuosius kilometrus miesto gatvėmis. Valdymas tikslus, gaudamas akceleratoriaus komandas, variklis pernelyg nevėluoja, o Makfersono svirčių pakaba priekyje ir daugiasvirtė gale užtikrina, kad posūkius įveikti be didelės drąsos galima tikrai dinamiškai. Šiek tiek erzina belaipsnė transmisija, kuri nors ir veikia geriau nei variantas, kurį teko bandyti „Murano“, visgi pastebimai vėluoja keldama perdavimo skaičius ir pernelyg ilgai laiko variklį ties maksimalaus sukimo momento sūkiais, jei važiuojama ramiai, arba ties maksimalios galios, jei vairuotojas nusiteikęs agresyviai.
Apie variklio garsą ir degalų sąnaudas
Dėl bandymo taikyti į dvi, sportiško hečbeko ir miesto krosoverio kategorijas tradiciškai nukentėjo automobilio pakaba. Ji nėra labai komfortiška, todėl pirkti ši automobilį, kaip transporto priemonę išvykoms į užmiestį, nėra labai gera mintis. Nėra pakaba ir sportinio automobilio tipo, todėl posūkiuose kėbulas kaip reikiant svyruoja, o tai kartu su prastoku sėdynių šoniniu prilaikymu verčia kiek išgąstingai stipriai laikytis įsitvėrus vairo. Pastarojo mechanizmas, nors gamintojo nurodomas kaip kintamų charakteristikų nelinkęs labai taikytis prie sąlygų ir važiuojant didesniu greičiu užmiestyje lieka pernelyg laisvas.
Nissan Juke (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Visgi didžiausia problema, kalbant apie „Juke“ sportiškumą, yra variklio garsas, kurį girdint visai neatrodo, kad po kapotu turbininis 190 AG galios motoras. Triukšmas kyla viršijant 3000 aps./min., o agregatas savo keliamu garsu primena žoliapjovės ir virtuvinio kombaino hibridą.
Kadangi automobilis nėra labai lengvas ‒ versija su keturių ratų pavara sveria visus 1400 kg, o belaispnės pavarų dėžės darbas nepavyzdingas vidutinės degalų sąnaudos pastebimai viršija gamintojo nurodomą 8,4 l/100 km vidurkį prabangiausiam modeliui. Bandomojo važiavimo metu mėginome visus tris rėžimus, t.y. normalų, sportinį ir ekonomišką, tačiau nuriedėjus maždaug 500 km miesto ir užmiesčio keliais, vidutinės degalų sąnaudos siekė 11,6 l/100 km.
Galimi kiti variantai
Susižavėjus mažuoju „Nissan“ krosoveriu, visai nebūtina ieškoti 85 tūks. litų sumos tam, kad galėtumėte savo norą išpildyti. Pigiausias bazinės komplektacijos modelis su priekinių ratų pavara, benzininiu 1,6 litro varikliu be turbokompresoriaus ir mechanine penkių laipsnių pavarų dėže kainuoja maždaug 53 tūkst. litų. Antra vertus, nors kitų variantų mums bandyti neteko, šiek tiek abejojame ar jie gali būti tokie smagūs kaip testuotas turbininis modelis su keturių ratų pavara.
Nissan Juke (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Priežastys nepasitikėjimui objektyvios – atmosferiniam 1,6 litro benzininiam ir 1,5 litro dyzeliui trūksta galios, o pigiausioms versijoms su 190 AG galios varikliais ir mechaninėmis transmisijomis ‒ vieno varomo tilto ir sukimo momento paskirstymo sistemos, taip pat pakaba gale ‒ torsioninė. „Chroniška“ tokio modelio liga visuomet yra nepakankamas pasukamumas, taigi ir mažesnis stabilumas posūkiuose.
Išvada:
„Nissan“ kompaktiško žaislinio krosoverio idėja buvo puiki. Apie tai liudija ir pardavimo skaičiai, nes nuo tada, kuomet 2010 m. rinkoje pasirodė pirmieji „Juke“, juos įsigijo jau beveik 200 tūkst. vairuotojų. Visgi jei pirminė šio modelio konstruktorių idėja buvo sukurti automobilį, kuris būtų patrauklus jauniems vyrams, tai mūsuose jį labiau pamėgo dailiosios lyties atstovės.
Modelis išraiškingas, žaismingas, originalus ir niekuomet nenusibostantis, tačiau nors ir papildytas smagia įranga bei gali būti komplektuojamas su galingais varikliais nėra tikras žaislas. Na, bent jau ne toks, kaip žaislą įsivaizduoja vyrai. Jiems automobilis turi būti paprastesnis, griežtesnis, galingesnis, stabilesnis ir geriau valdomas. Iš esmės, tinka bet kuris „karštas“ hečbekas, kad ir „Volkswagen Golf GTI“.
Mums patiko:
Originalus išorės dizainas
Dinamiškas automobilio charakteris
Patogi vairuotojo padėtis
Mums nepatiko:
Variklio skleidžiamas garsas
Didelės degalų sąnaudos
Prastas priekinių sėdynių šoninis prilaikymas
