Novatoriškais, tačiau nebūtinai itin racionaliais sprendimais garsėjantis Vilniaus meras Artūras Zuokas ketina spręsti automobilių statymo problemas mieste. Užuot šienavus vejas ir jas betonavus, anot mero, vertėtų imti pavyzdį iš civilizuotų miestų ir mažinti automobilių skaičių.
Rengiamuose planuose, kurie turėtų užtikrinti efektyvų sprendimų įgyvendinimą, minimas ir punktas, pagal kurį vienam butui būtų skiriama viena automobilio stovėjimo vieta, o norintiems daugiau jau tektų mokėti. Balsas.lt nusprendė pasiteirauti vilniečių, ką jie mano apie tokią sostinės mero iniciatyvą.
Kontrolė ir mokesčių surinkimas
Naujesnės statybos namuose stovėjimo vietos išsipirkimas yra įprasta tvarka. Antra vertus, bandant įvesti tokį mokestį aktualus tampa kontrolės klausimas, kurį išspręsti būtų itin sudėtinga. Kaip pažymėjo vienas iš pirmųjų pašnekovų, kalbėti „vėjus“ ir planuoti galima daug ką, o pradėti šiuo atveju vertėtų nuo planų, kaip tai galėtų būti įgyvendinama. Tą pačią mintį išreiškė ir sostinėje besisvečiuojantis šiaulietis Kazimieras.
„Kas tai galėtų kontroliuoti? Nejaugi įsteigs dar vieną policijos padalinį, kuris važinėtų ir skaičiuotų kieno automobilis, kur stovi, registruos numeriu. Kaip tai gali būti daroma? Nejaugi pastatys užtvaras prie kiekvieno įvažiavimo į kiemą“, − komentavo pašnekovas pridurdamas, kad kol kas iniciatyva yra utopinė.
Kalbinti vyrukai sutiko, kad situacija sostinės kiemuose – itin sudėtinga, o kai kurių vietų tiesiog neįmanoma pravažiuoti. Jie taip pat išreiškė susirūpinimą žaliąja zona, kurios ilgainiui gali tiesiog nebelikti. Matematika paprasta – vidutiniame name sutalpinta apie 100 būtų, o kieme tvarkingai galima sustatyti ne daugiau kaip 40–50 automobilių.
„Turėsime mažinti žaliuosius plotus, o tai, manau, nėra gerai“, − vardo nepanoręs sakyti teigė vaikinas.
Greta galimų investicijų į daugiaaukštes stovėjimo aikšteles miegamuosiuose rajonuose ir viešojo transporto plėtros pašnekovai paminėjo ir Vakarų Europoje taikoma praktiką, kai miesto centro, senamiesčio prieigose statomos nemokamos aikštelės automobiliams.
Senų laikų palikimas
Kaip mums pasakojo vilniečiai, dėl stovėjimo vietų kylančios problemos yra sovietinių laikų statybos palikimas. Nuvykus į Vakarų Europą, kurioje miestai pastatyti pagal modernius planus, rasti vietą automobiliui visuomet galima ir tokių klausimų tiesiog neiškyla. „Ir už nieką mokėti ten nereikia, o automobilius galima statyti tiesiog gatvėje“, − komentavo vilnietis.
Stovėjimo vietų trūkumas kiemuose, anot šiauliečio Kazimiero, yra problema, kurią reikėjo spręsti gerokai anksčiau, nes ribotos erdvės kiemų praplėsti tiesiog neįmanoma.
Anot pašnekovų, tokių mokesčių surinkimas būtų toks pat sėkmingas, kaip ir naminių gyvūnų apmokestinimo. Svarbus šiuo atveju yra ir žmonių, kurie turi suprasti, kad važiuoti į kiemus, nors vietos nėra, ir statyti automobilius ant vejos nedera, sąmoningumas.
Antras automobilis šeimai – būtinybė
Kaip komentavo šiaulietis, antras automobilis šeimai jau seniai yra ne mada, o būtinybė. Investicijų į viešąjį transportą efektyvumas, anot pašnekovų, taip pat abejotinas, kadangi du automobilius galinčios išlaikyti šeimos juo tiesiog nesinaudoja. Jų nesuviliotų ir nemokamas viešasis transportas.
„Galbūt tai būtų realu, jei jis taptų šiek tiek patrauklesnis. Įvaizdis, užsilikęs nuo senų laikų, yra toks, kad vairuotojai nekenčia keleivių, viskas viduje purvina, o kai įlipa koks nors, švelniai tariant, kvepiantis vyriškis, pusei autobuso tenka išlipti lauk“, − komentavo vilnietis Giedrius.
Kaip pažymėjo apie savo ateitį akivaizdžiai galvojantis studentė Mantvilė, tai būtų nesąžininga šeimų, kurioms dviejų automobilių išlaikymas yra būtinybė, atžvilgiu. Kadangi darbovietės gali būti skirtinguose miesto kraštuose, kartais ir užmiestyje, susisiekimas naudojantis viena transporto priemone taptų itin sudėtingas.
„Viešasis transportas pasiekia ne visas vietas tiek Vilniuje, tiek ir kituose miestuose, tačiau į šią galimybę derėtų labiausiai atsižvelgti, kadangi garažų po senais namais neiškasim“, − samprotavo studentė Mantvilė.