Apie rugsėjo 11 dieną bus kalbama ilgai. Jau dabar ieškoma priežasčių, bandoma suprasti, kas įvyko. Sakoma, kad tai civilizacijų susidūrimas, turtingos ir sočios šiaurės konfliktas su skurdžiais pietumis, III pasaulinio karo pradžia, globalizacijos procesų padarinys ir t.t. Kiekvienas iš šių aiškinimų turi savo racionalų grūdą, tačiau aš norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną aspektą, kurio nepaminėjo nė vienas komentatorius (bent jau man neteko skaityti ar girdėti).
O tas aspektas yra pašėliškas technologijų ir pasaulio greitis, atnešantis ne tik progresyvias idėjas, atveriantis naujus horizontus, ne tik padarantis žmogų vis galingesnį, palengvinantis jo gyvenimą, bet ir iškeliantis į paviršių archajines sąmonės formas, masinės baimės protrūkius bei smurto išpuolius. Regis, tokiame pasaulyje mes dabar ir gyvename.
Situacija, kai greita technologijų raida buvo lydima giliai įsišaknijusios baimės, žmonijos istorijoje pasikartojo ne vieną kartą. Bene artimiausias pavyzdys yra Renesanso epocha, kuri daugeliui asocijuojasi su didžiais geografiniais atradimais, nuostabiais technikos išradimais, minties galiūnais, paklojusiais mūsų tolerantiškos ir "civilizuotos" visuomenės pamatus. Taip ir buvo.
1495 metais buvo išrasta spiralinė spyruoklė, kuri įgalino gaminti stalinius, o vėliau ir kišeninius laikrodžius. Nuo šiol kiekvienas galėjo žinoti tikslų laiką. Ir tai buvo vienas didžiausių išradimų. 1455 metais Bolonijoje Aristotelis Fioravantini pastūmė 400 tonų svėrusią varpinę 18 metrų. Anais laikais tai buvo neregėtas įvykis. 1480 metais granuliuoto parako išradimas pakeitė visą kariavimo meną. Beje, Mahomedas II nebūtų užėmęs Konstantinopolio 1453 metais, jei jam vengrų inžinieriai nebūtų parūpinę artilerijos pabūklų.
Geografiniai atradimai keitė erdvės sampratą, žmonių žinias apie pasaulį. Tai buvo didinga epocha. Tačiau kartu tai buvo masinės isteriškos baimės epocha. Istorikai labai aiškiai parodo, kad nuo XV amžiaus pabaigos iki XVII amžiaus vidurio Europoje tvyrojo baimė. Buvo bijoma savo kaimyno, svetimšalio, kitatikio, viso to, kas tolima. Juk neatsitiktinai kaip tik šiuo laikotarpiu prasideda raganų medžioklė. Jei kas vis dar mano, kad raganos buvo degintos tamsiais Viduramžiais, smarkiai klysta. Kaitriausiai raganų laužai liepsnojo 1575-1625 metais, kai kūrė Baconas, Bruno, Šekspyras, Cervantesas, Rembrandtas. Nereikia manyti, kad raganų teismuose dalyvavo tamsūs žmonės. Raganas teisdavo labiausiai išsimokslinę ano meto žmonės. Garsusis "Raganų kūjis", kuriame buvo aprašomos raganos ir jų darbai, XVI amžiuje susilaukė gausybės leidimų ir pasiekė neregėtą 50 000 egzempliorių tiražą. Tritomė velnysčių enciklopedija "Velnių teatras" pasiekė 231 600 egzempliorių tiražą. Beje, paradoksalu, tačiau knygų spausdinimo technologijos išradimas kaip tik ir įgalino tokius tiražus, o sykiu prisidėjo prie didesnio sudegintų raganų skaičiaus. Tvyrojusi baimė atvedė iki to, kad buvo supaprastinta teismo procedūra - panaikintos visos Viduramžiais egzistavusios normos, leidusios ginti kaltinamąjį. Praktiškai buvo panaikinti bet kokie apribojimai kankinimams. Tai akivaizdus regresas, palyginti su Viduramžiais.
Istorikams iškyla klausimas - kaip suprasti tokią epochą, kurioje, viena vertus, klesti mokslas, technologijos pažanga, kuriami didingi meno kūriniai, o kita vertus, ji skendi baimėje, yra netolerantiška, agresyvi, nesaugi. Daroma išvada, kad greita technikos raida keičia kasdienes gyvenimo formas, o tai dezorientuoja gyventojus. Tai, kas buvo įprasta, nustoja būti efektyvu. Visa tai sukelia masines streso ir baimės situacijas. Todėl ieškoma kaltų, juos bandoma sunaikinti.
Ar ne tai veikia ir šiandien? Ar ne didelis naujų technologijų pagreitis, keičiąs visų mūsų gyvenimo įpročius, sukelia baimę ir stresą? Globalėjantis pasaulis brutaliai įsiveržia į skirtingas kultūras, jos nespėja prisitaikyti. Todėl akivaizdu, kad atsiranda baimė, neapykanta. Reikalinga surasti kaltus ir su jais kovoti (kaip kad buvo kovojama su raganomis XVI amžiuje). Ar ne tuo bent iš dalies galima paaiškinti musulmonų fundamentalistų poelgius. JAV - ne tik demokratijos gynėja, bet ir technologijų eksportuotoja. Iš jos ateinančios naujovės sugriauna ankstesnį psichologiškai jaukų pasaulį. Ar verta kartoti, kas tuomet kaltas? Tad į teroro aktus Niujorke ir Vašingtone reikia žvelgti plačiau. Tai ne civilizacijų karas, ne vien musulmonų ir krikščionių susidūrimas, kaip mus bando įtikinti Lietuvos politikai (beje, jų, kaip ir daugelio "politikos apžvalgininkų" neišprusimas, visiškas nesiorientavimas istorijoje, elementariausių dalykų nežinojimas kaip niekad badė akis; ką gi šie įvykiai sudėtingesni nei Seimo pirmininko kostiumų istorija, todėl norint juos komentuoti reikia turėti nors truputį erudicijos). Ne islamas sako, kad reikia žudyti krikščionis ar pulti JAV. Ir ne islamas gimdo terorizmą (kas teroristinius išpuolius vykdo Šiaurės Airijoje? Kokių civilizacijų susidūrimas vyksta ten?). Taigi ar ne šis baimės gaminimo mechanizmas leistų geriau suprasti tai, kas įvyko?
Antra vertus, nereikia manyti, kad tai veikia tik "atsilikusį" musulmonišką pasaulį. Ar ši baimė nesitvenkia ir Vakarų pasaulyje? Neturiu omenyje vien tik šoko, kuris ištiko po teroristinių aktų (besaikis maisto, degalų pirkimas). Juk per visą pasaulį nuvilnijo rasizmo protrūkiai. Ne tik įžeidinėjami, bet ir mušami žmonės, kurių kaltė yra tik tokia, kad jie panašūs į arabus. Ir tai daroma ne tik JAV, bet ir Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje. Pagal "Washington Post-ABC News" atliktą viešosios nuomonės apklausą, net 40 proc. amerikiečių pareiškė, kad nuo šiol įtariai žvelgs į arabus. O per praėjusią savaitę norinčių dirbti JAV Centrinės žvalgybos valdyboje padaugėjo šešis kartus. Žmonės savo pareiškimuose rašo, kad taip nori pasitarnauti savo šaliai. Tačiau ar šie faktai nerodo, kad bandoma surasti "kaltus"? Ir ar tai nerodo, kad baimė yra apėmusi mus? Ir jeigu šis konfliktas toliau tęsis, tuomet mes su kiekviena diena jausimės vis nesaugesni, nes bet koks teroristas, ginkluotas paprastu peiliu, galės įvykdyti tokį nusikaltimą, kuris ne tik nužudys daug žmonių, tačiau sukrės biržas, pakeis politinę situaciją. Mūsų techniniai pasiekimai neapsaugos nuo tokių išpuolių, kaip kad Renesanso žmonių žinios jų "neapsaugojo" nuo raganų burtų.
Artėja niūrus pasaulis, kupinas baimės, smurto ir nesaugumo? Nemanau, kad to nemato pasaulio galingieji. Ir nemanau, kad į tai nebus atsižvelgta. Tad reikia tikėtis, kad žmogus ne tik kurs vis galingesnius įrenginius, bet ir rūpinsis, kad jo proto išradimai neprovokuotų iracionalių baimių. Nesvarbu, kuriame Žemės rutulio taške jos kyla. Globaliame pasaulyje visi su visais yra susiję.
