Vairavimo mokytojas atskleidė, kad kiekvienam eismo dalyviui, kaip ir sportininkui, būtinos treniruotės. Tai yra, svarbu nuolat lavinti savo įgūdžius kelyje, konsultuotis su profesionalais ir nepamiršti elementarių taisyklių: pasikeisti padangas, kruopščiai nuvalyti mašiną nuo sniego, laikytis saugaus atstumo, rinktis saugų greitį ir taip toliau.
Ne visi atliko namų darbus – važinėja su vasarinėmis padangomis
Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos (VAVM) instruktorius Rytis Rutkauskas atskleidė, kad žiemą kaip ant delno pasimato, kas nėra tinkamai pasiruošęs vairuoti: „Kaip mokykloje, taip ir kelyje iš karto matosi, kas nepadaręs namų darbų.“
Labiausiai instruktoriui krenta į akis, kad dalis vairuotojų vis dar nepasirūpino tinkamomis padangomis, nors su vasarinėmis nebegalima važinėti jau beveik mėnesį – nuo lapkričio 10 d.
„Galima prie padangų montavimo dirbtuvių pastebėti dar vis būriuojasi žmonės, kurie dar keičia padangas. Vadinasi, jie laukia iki paskutinio momento, kol gali pasikeisti ratus. Ir aišku, ką jie renkasi? Daugelis renkasi ekonomines, biudžetines padangas, kurios šiuo metu tikrai nepasitvirtina. <...> Investicijos į padangas labai sumažėjo, renkasi prastesnės kokybės arba prastesnio gamintojo padangas“, – kalbėjo jis.
Prastas padangų pasirinkimas vėliau neigiamai atsiliepia vairavimui, teigia instruktorius. „Kaip ir žieminiai batai, taip ir automobilio padangos, turi būti tinkamos, paruoštos žiemai: kad būtų ir šalčiui, ir ledui, ir sniegui. Tai labai svarbu. Daugelis, kas nepasiruošę, pradeda vargti, kai eismo sąlygos pasidaro ypatingos, žiemiškos“, – paaiškino R. Rutkauskas.
Kaip teigia Lietuvos kelių policijos tarnybos specialistas Renatas Siaurusaitis, vien šių metų lapkritį išaiškinti 69 atvejai, kai buvo vairuojamos transporto priemonės, kurių padangos neatitiko nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų. Gruodžio pirmosiomis dienomis fiksuotas 21 toks atvejis.
Už važinėjimą vasarinėmis padangomis šaltuoju metų sezonu gali kentėti vairuotojų piniginės. Gresia administracinė atsakomybė – baudos svyruoja tarp 30 ir 40 eurų.
Negana to, vairuotojui, kurio automobilio padangų rašto gylis neatitinka reikalavimų, teks techninę apžiūrą eiti iš naujo – tokiam pažeidėjui policija naikina privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą.
Dauguma pernelyg pasitiki savo gebėjimais
Dauguma vairuotojų žiemą kelyje kliaujasi savo instinktais ir elgiasi taip, kaip jiems atrodo geriausia, sakė R. Rutkauskas. Jis pabrėžė, kad nedidelė dalis vairuotojų lanko užsiėmimus: atvyksta į specialias aikšteles, norėdami sužinoti, kaip žiemą valdyti savo automobilį. Tačiau kasmet norinčių to pramokti vis daugėja, džiaugėsi vairavimo instruktorius.
„Sąmoningumas bet kokiu atveju vystosi. Bet didžiausia bėda yra tie vairuotojai, kurie važiuoja mažai, galvoja, kad jie gali, moka, žino, ką daryti. Esminė klaida – savo galimybių pervertinimas, per didelis pasitikėjimas savimi kelyje“, – įvardijo instruktorius.
Panašiai pastebi ir Kelių policija. Anot jų, kiekvieną žiemą vairuotojų klaidos kartojasi. „Klaidos tos pačios – nesupratimas, kad eisme dalyvauji ne vienas, atsainus požiūris į savo, kartu ir kitų saugumą kelyje, per didelis pasitikėjimas savo vairavimo įgūdžiais, Kelių eismo taisyklių nesilaikymas – ypač saugaus (ne leistino) važiavimo greičio nepasirinkimas“, – tv3.lt sakė R. Siaurusaitis.
Tuo tarpu vairavimo instruktorius R. Rutkauskas nurodė ir daugiau klaidingų vairuotojų žingsnių užklupus žiemai. Jo teigimu, apie 90 proc. autoįvykių ar avarinių situacijų susidaro dėl paties vairuotojo kaltės.
Kaip pagrindines vairuotojų klaidas instruktorius nurodė greitį ir staigius manevrus kelyje.
„Vienareikšmiškai vairuotojams koją pakiša greitis. Arba manevrai, kuriais galbūt stengiamės išprovokuoti automobilį slysti ir galvojame, kad jį slystantį suvaldysime. Arba netikėta situacija, kai pakliūvame ant apledėjusio kelio ruožo, kalniuko ir nežinome, ką daryti. Vairuotojams trūksta įgūdžių. Galime nuvažiuoti nuo namų iki darbo, bet kaip elgtis situacijose, į kurias galima pakliūti, dauguma vairuotojų neturi informacijos“, – teigė R. Rutkauskas.
Anot jo, kiekvienas automobilis skirtingas ir reikėtų su juo individualiai dirbti, kad vairuotojas išbandytų jo galimybes, sistemų veikimą specifinėse situacijose. Pakliuvus į ekstremalią situaciją kelyje sprendimai turi būti greiti ir tikslūs, tokiu atveju už vairo reikia elgtis automatiškai, nes laiko pagalvoti paprasčiausiai nebelieka, minėjo VAVM specialistas.
Jis atskleidė, kaip pasiekti norimų rezultatų: „Kaip ir sportininkui, taip ir kiekvienam vairuotojui, pagrindinis dalykas yra treniruotės – nuolatinis savo įgūdžių tobulinimas.“
Kvietė atidžiau stebėti eismą
„Geri vairuotojai yra ne tie, kurie žino, ką daryti tam tikrose situacijose, o tie, kurie nepakliūna į tas situacijas. Atsargumas ir situacijos vertinimas, neskubėjimas ir karštakošiškų sprendimų nepriiminėjimas kelyje ir būtų pagrindinis veiksnys, kurį būtų galima pritaikyti šiomis dienomis“
Reikėtų atsargiai ir tinkamai įvertinti eismo sąlygas, pasižiūrėti, kokia yra kelio danga, įvertinti važiuojančių automobilių srautą ir greitį.
„Reikia suprasti, kad greičiau realiai šiomis sąlygomis nebus. Pagrindinis dalykas – dėmesio sukoncentravimas ir neskubėjimas. Automobilis yra priemonė, o vairuotojas atsako už visą esamą situaciją.“
Pravartu laikytis ir didesnio atstumo nuo kitų eismo dalyvių, tai yra nelipti jiems ant kulnų.
„Spontaniški sprendimai priimami, staigus vairo sukimas, kuris priverčia slysti, sukelti autoįvykį ir yra dažniausiai saugaus atstumo nesilaikymo pasekmė. <...> Su greičiu turėtų didėti ir saugus atstumas, šiomis eismo sąlygomis jis turėtų būti daug didesnis. Sąlygos nuolat keičiasi, realiai kas pusvalandį galima kažkur rasti ledo ir panašiai“, – minėjo jis.
Atsakė, kaip įveikti sniego provėžas
Kitas vairuotojų neatsargumo požymis – prastai nuo sniego nuvalytas automobilis. R. Rutkauskas tai vadino neatsakingu požiūriu į savo ir į kitų eismo dalyvių saugumą.
„Važiuojant didesniu greičiu visas sniegas pakliūna ant kitų važiuojančių automobilių priekinių langų, blogina kitiems matomumą. Plius patys ne taip gerai galime apžvelgti, kas darosi aplink. Vairuotojas, kuris atsakingai žiūri į vairavimą, tikrai taip neturėtų elgtis“, – teigė jis.
Jis atskleidė, kaip vairuoti, kelyje esant sniego ir ledo provėžoms. Pirma, reikėtų pasirinkti saugų greitį, judėti lėčiau, sakė R. Rutkauskas. Antra, geriau į provėžas neįvažiuoti, o jei jau ratai atsidūrė jose, šios trajektorijos laikytis ir toliau.
„Jeigu yra galimybė iš provėžų neišlipinėti, kol jos yra, to ir nereikėtų daryti. Siūlau kelio provėžų laikytis tol, kol bus galimybė saugiai iš jų išvažiuoti. Faktas, kad automobilio užmetimo tikimybė labai didelė. Kiemuose, jei norime parkuotis, reikėtų stengtis į jas neįvažiuoti. O jei įvažiavome, išvažiuoti iš jų bus sudėtinga“, – paaiškino R. Rutkauskas.
Jis atskleidė, kad provėžos gali būti klastinga vieta vairuotojui, nes norint iš jų išvažiuoti, priekiniai varomi automobilio ratams tą padaryti gal ir pavyks, o galinė ašis gali imti slysti.
„Visada žiemą kiemuose draugybinių įvykių, automobilių apsidaužymų visada padaugėja“, – įžvelgia vairavimo instruktorius.
Jo teigimu, patys daugiabučių gyventojai galėtų skirti dėmesio kiemo valymui nuo sniego, pabarstyti teritoriją smėliu ir druska, kad autoįvykių tikimybė būtų kuo mažesnė.
Dešimtadalis avarijų baigiasi sužalojimais
Kelių policijos atstovas R. Siaurusaitis nurodė, kad dabar eismo sąlygos ypač sudėtingos.
„Žiemą, kaip ir rudenį, važiavimo ir eismo sąlygas sunkina ilgas tamsusis paros metas, meteorologiniai reiškiniai (rūkas, šlapdriba, snygis, sniegas, dulksna ar lietus), šlapia, slidi, apledėjusi, net ir mažytis ledas, padengęs balas, kad ir kiemuose, danga, neapšviestuose keliuose sunkiai pastebimi pėstieji, neturintys šviesą atspindinčių elementų, ir kt. Vadinasi, svarbu – sugebėti įvertinti važiavimo ir eismo sąlygas, savo vairavimo įgūdžius ir važiuoti tik saugiu greičiu“, – teigė jis.
Policija pastebi, kad eismo įvykius dažniausiai lemia šie veiksniai: nesugebėjimas įvertinti eismo situacijos, važiavimo sąlygų, vietos reljefo (vingiai, posūkiai, nuokalnės, įkalnės), kelio būklės. Esant šlapiai, slidžiai dangai – ilgėja stabdymo kelias.
Žiemą vairuotojai daugiausiai atlieka šiuos pažeidimus:
- nesilaiko saugaus ir reikiamo atstumo iki kitos transporto priemonės (tiek iki priekyje važiuojančios, tiek iš šono),
- nepaiso reikalavimo duoti kelią važiavimo pirmenybę turinčiai transporto priemonei,
- lenkia ir manevruoja ne pagal taisykles,
- nepraleidžia pėsčiųjų prieš pėsčiųjų perėjas, sankryžose, sukant į kairę (į dešinę), automobilių stovėjimo aikštelėse, važiuojant atbulomis.
Praėjusį savaitgalį, gruodžio 3–5 dienomis, policijos pareigūnai užregistravo, 213 eismo įvykių: penktadienį – 93, šeštadienį – 67, sekmadienį – 53.
Pirminiais duomenimis, 22-uose eismo įvykiuose sužeisti 32 žmonės, tarp jų – 4 nepilnamečiai (3 keleiviai, 1 pėsčiasis – pėsčiųjų perėjoje). Daugiausia nukentėjo vairuotojų (44 proc.) ir keleivių (41 proc.), praneša Kelių policijos tarnyba.