Į galimybę vienu bendru telefonu 112 prisikviesti bet kokią pagalbą investuota milijonai litų, tačiau galutinio rezultato nematyti. Regėti tik prasmengantys pinigai.
Visoje Europoje teoriškai turintis veikti bendras pagalbos telefonas 112 Lietuvoje kol kas geriausiai žinomas kaip labai imli pinigams išlaidų eilutė. Problemų atsakingi asmenys neįžvelgia, o piliečiai, kuriems prireikia pagalbos, neretai pasigenda investavimo rezultatų.
Šią sistemą už nemažus pinigus turėjusi tvarkyti informacinių technologijų sprendimų ir konsultacijų bendrovė ERP – pakeliui į bankrotą, o bendrojo pagalbos centro (BPC) vykdomų viešųjų pirkimų niuansai atrodo abejotinai.
Pasiūlė kreiptis į elektrikus
„Tamsiu paros metu staiga dingo elektra, pažiūrėjus pro durų akutę laiptinėje buvo matyti tamsa, – pasakojo daugiabučio, esančio sostinės Žemaitės gatvėje, gyventojas, kurio pavardė redakcijai žinoma. – Girdėjosi nepažįstami balsai, kaimynų skambučio lemputė irgi neveikė. Skambinu policijai numeriu 112 ir pasakoju situaciją, prašau atvykti ir išaiškinti asmenų tapatybę.
Man pasiūlo kreiptis į elektros tinklus, nors kitame namo aukšte šviesa dega ir elektros gedimų nematyti. Ryte atrandu išjungtus savo ir kaimynų elektros saugiklius, išsuktą laiptinės apšvietimo lemputę. Kas būtų buvę, jei būčiau pravėręs duris norėdamas išsiaiškinti elektros gedimą. Štai tokia ta mūsų išlaikoma policija.“
BPC vadovas Artūras Kedavičius teisinosi, kad skundų dėl įstaigos veiklos būna mažai, o ir tuos nusiskundimus, pasiklausę garso įrašo, kuris saugomas metus, žmonės dažniausiai atsiima. „Neretai pasiklausęs įrašo žmogus pripažįsta, kad viskas buvo ne taip, kaip jam atrodo, atsiprašo ir išeina“, – ramiai aiškino direktorius.
Problemų nemato
Gal ir tiesa, kad žmonės kartais perdeda, tačiau nežinia, ar BPC vadovų ketina atsiprašyti Valstybės kontrolieriaus įstaiga, kuri atliko 2008–2011 metų I pusmečio BPC veiklos auditą.
Kontrolieriai pabaksnojo į trūkumus ir teigė, kad siekiant efektyviai ir taupiai naudoti BPC veiklai skirtas valstybės biudžeto lėšas ir kokybiškai atlikti pavestas funkcijas „būtina nustatyti priemones, kurios užtikrintų sutarčių sudarymo ir vykdymo kontrolę, rezultatyviai veikiančią vykdomų funkcijų kokybės kontrolės sistemą, sutartyse numatytą sukurtos Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos Klaipėdos padalinyje funkcionalumą.“
BPC vadovas A. Kedavičius „Balsas.lt savaitei“ paaiškino, kad ši kontrolierių ataskaita yra tik nuomonė. Remiantis pirkimo popieriais viskas yra tikslu ir teisinga. O faktas, kad skandalingame žiniasklaidos kontekste linksniuojama bendrovė ERP neįvykdė to, ką turėjo, jo pernelyg nejaudina.
„Ta bendrovė tiesiog ištirpo, todėl turėjome nutraukti su ja sutartį. Tai ir padarėme gegužės 23 dieną, nes ERP nevykdė to, ką įsipareigojo“, – sakė direktorius. Paklaustas, ar dėl sandėrio su ERP įstaigos veiklai padaryta kokia žala, jis tepaaiškino, kad BPC Vilniuje būtent dėl to nefunkcionuoja taip gerai, kaip Klaipėdoje.
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Žydrūnas Plytnikas „Balsas.lt savaitei“ irgi sakė, kad formaliai prie BPC pirkimų nėra, kaip prikibti. „Mes tikrinome, dokumentai parengti gerai, o problemos iškilo jau įgyvendinant sutartį. Pasiekti, kad ji būtų vykdoma, turėjo perkančioji organizacija“, – aiškino jis.
Tiesa, dėl naujų pirkimo iniciatyvų VPT turbūt turės progą atlikti dar vieną patikrinimą.
Nuostoliai milijoniniai
Įdomu, kad sutartį su ERP perkančioji organizacija susiprotėjo nutraukti tik gegužės 23 dieną, likus penkiems mėnesiams iki Europos Sąjungos struktūrinio fondo finansuojamo projekto pabaigos, kai žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad ši bendrovė nevykdo milijoninių sutarčių ir su kitomis valstybės įstaigomis – Lietuvos banku, Muitinės departamentu, Finansų ministerija.
Apie beveik milijoną litų siekiančius bendrovės įsiskolinimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai informacija buvo viešai prieinama (www.rekvizitai.lt) jau 2011 metais.
Taigi liko neįvykdyta darbų, kurių vertė maždaug 3 mln. litų, įskaitant pridėtinės vertės mokestį. Pažymėtina, kad BPC pirkimuose dėl informacinių sistemų pastaraisiais metais apskritai dalyvavo tik bendrovės „Innoseven Technologies“ ir ERP.
Žaidimas tęsiasi
Vienai įmonei „ištirpus“, besiaiškinant su antstoliais ir teisėsauga, kitas nuolatinis nugalėtojas „Innoseven Technologies“, atrodo, vėl ruošiasi numatytai pergalei. BPC 2012 metų gegužės 3 dieną paskelbė „Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos aptarnavimo paslaugų įsigijimo“ atvirąjį konkursą (pirkimo Nr. 121238).
Šis konkursas jau įvyko, nors abejonių dėl jo skaidrumo buvo iškilę. „Balsas.lt savaitės“ žiniomis, bent viena iš rinkoje veikiančių bendrovių kreipėsi net du kartus į BPC vadovus su pretenzija dėl galimų Viešųjų pirkimų įstatymo ir sąžiningos konkurencijos principų pažeidimų ir rengiasi ginti galbūt pažeistas savo teises tesime. Mat pirkimai projekte, kur naudojamos ir europinės lėšos, atsiduoda atskirų tiekėjų protegavimu.
Iš viešai skelbiamų portalo www.cvpp.lt duomenų matyti, kad BPC dabar organizuojamam konkursui analogiškus pirkimus vykdė tiek 2010 (pirkimo Nr. 85230), tiek 2011 metais (pirkimo Nr. 101786). Abu kartus pasiūlymus konkursuose pateikė tik vienas tiekėjas – bendrovė „Innoseven Technologies“.
Vienintelis tiekėjas abiem atvejais – atsitik gi taip – pasiūlė bemaž vienodą kainą – 399 413,64 lito (2010 metais) ir 399 413,55 lito (2011 metais).
„Ištirpusios“ bendrovės ERP įdiegtą BPC informacinę sistemą prižiūrėjo bendrovės „Innoseven Technologies“. Viešai prieinami duomenys rodo, kad šioje ištirpti dar nespėjusioje įmonėje yra įdarbinti ir socialiniu draudimu draudžiami tik keturi asmenys.
Viešųjų pirkimų ataskaitose, kuriose nurodomi 2010, 2011 metais vykdyti pirkimai, matyti, jog šiai įmonei už paslaugų teikimą buvo sumokėta 798 827,11 lito, o sudarant viešųjų pirkimų sutartis buvo skelbiama, kad teikiant paslaugas nebus pasitelkiami subrangovų pajėgumai.
Matyt, labai norint užtikrinti, kad policiją kviečiantys piliečiai nebūtų nukreipiami į elektros tinklus, BPC apetitas auga kaip ant mielių. Dar 2012 metų pradžioje perkančiosios organizacijos plane buvo nurodyta, jog siekiant įsigyti BPC informacinės sistemos techninės ir programinės įrangos priežiūros paslaugas vienerių metų laikotarpiui bus vykdomas pirkimas, kuriam numatoma skirti 300 tūkst. litų.
Vėliau planas buvo pakoreguotas ir informacinių sistemų priežiūrai numatyta skirti dar 1,8 mln. litų su pridėtinės vertės mokesčiu. Kadangi „ištirpusieji“ bent dalies įrangos lyg ir neįdiegė, nelabai aišku, ar jie prižiūrės realiai egzistuojančias sistemas.
Keisti sutapimai
Naujo konkurso sąlygose atsirado dar vienas keistas sutapimas. Jų 13.9, 13.15 punktai reikalauja, kad paslaugos tiekėjas būtų įvykdęs tik 350 tūkst. litų sutartį, įskaitant subrangovų suteiktų paslaugų dalį, nors perkama už 1,8 mln. litų.
Būtent bendrovė „Innoseven Technologies“, remiantis www.cvpp.lt informacija, yra vykdžiusi didesnes sutartis.
Teisininkas Karolis Smaliukas šiuos niuansus laiko įtartinais. „Ankstesniems pirkimams, kurių apimtis buvo gerokai mažesnė, taikytas reikalavimas būti įvykdžius 0,7 numatomo pirkimo apimties sutartį, o dabar, išaugus numatomai išleisti sumai, reikalavimai taip suliberalėjo, kad nebeatitinka jokių rekomendacijų“, – sakė jis.
Pasiūlymo pateikimo terminas, kaip pabrėžė teisininkas, sutrumpintas penkiomis dienomis nesilaikant VPĮ 44 str. 5 dalies reikalavimo, kad tokiu atveju privaloma suteikti galimybę elektroniniu būdu nevaržomai ir tiesiogiai susipažinti su visais pirkimo dokumentais ir bet kuriais papildomais dokumentais.
Skelbimo apie konkursą turinyje nebuvo nurodytas jokio interneto puslapio adresas, kur galima nevaržomai susipažinti su visais, įskaitant papildomus, pirkimo dokumentais. K. Smaliuko nuomone, tiekėjui nepakaktų laiko paruošti kvalifikuoto pasiūlymo, jei nugalėtojas nebūtų numanomas iš anksto.
Konkurso sąlygose, techninėje specifikacijoje ir pasiūlymo formoje nereikalaujama detalizuoti pasiūlymo kainos. Tiekėjas savo siūlomą kainą teikia tik užpildydamas pasiūlymo kainos formą (vieną eilutę). Visos detalės nukišamos į sutarties priedus, kuriuos palikta pasirašyti už uždarų durų jau po konkurso.
„Tokia padėtis akivaizdžiai prieštarauja viešųjų pirkimų skaidrumo principui (VPĮ 3 str.) ir leidžia tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjui piktnaudžiauti teisėmis ir manipuliuoti įkainiais. Kažin ar toks sutarties pasirašymas neprieštarauja VPĮ 18 str. 3 d. esmei?“ – abejojo K. Smaliukas.
Politikai gūžčioja pečiais
Lietuvos ir Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigais tobulinamos ir prižiūrimos nežinia ar išvis įdiegtos sistemos, o šalies politinė valdžia į susiklosčiusią padėtį reaguoja vangiai. Vidaus reikalų ministras Artūras Melianas, kuriam buvo persiųstos minėtos pretenzijos, atsakė tyla.
Tiesa, kritikos bendrai situacijai pažėrė Seimo Audito komiteto vadovė Loreta Graužinienė. „Mes komitete svarstėme BPC reikalus ir konstatavome, kad organizuojant BPC darbą labai trūksta institucijų tarpusavio sąveikos. Vidaus reikalų ministerija dirba sau, Sveikatos ministerija sau. Veikla nekoordinuojama. Su jūsų minimo naujo konkurso sąlygomis ir visomis tomis peripetijomis kol kas nesu susipažinusi“, – sakė ji „Balsas.lt savaitei“.
Blogiausia, kad tas „angelų sargų“ prisikvietimo koordinavimas, kuriam ir sukurtas BPC, vis brangsta.
TIK FAKTAI
BPC su bendrove „Innoseven Technologies“ sudarė dvi sutartis trejiems metams, nors finansavimą buvo užsitikrinusi tik vieneriems. Pradinė numatyta bendra sutarties vertė, pagal vieną iš pirkimų (??), kaip buvo skelbiama, – 1 414 527,33 lito, o bendra ir galutinė (pagal sudarytą sutartį) – 4 243 581,99 lito. Pagal kitą sutartį pradinė vertė buvo nurodoma 398 969,25 lito, o faktiškai sudarytoje sutartyje jau nurodomi 1 196 907,75 lito.
Klaipėdoje esančios techninės ir programinės BPC įrangos priežiūrai skirtas finansavimas kažkodėl yra daugiau nei keturis kartus didesnis nei Vilniaus padalinio. Vilniaus regioninio padalinio priežiūrai skirta 289 256 litai, o Klaipėdos – 1 198 347 litai, nors skelbime nurodomas techninės ir programinės įrangos kiekis yra didesnis Vilniuje.
