Į portalą tv3.lt kreipėsi restorano „Čili pica“ virtuvės darbuotoja Rima (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi). Moteris skundėsi, kad įmonė jai nesumokėjo algos, pervedė tik 40 eurų už prastovas, o dabar kviečia grįžti dirbti.
„Prasidėjus karantinui kovo mėnesį pasiėmiau atostogas, nes darbdaviai prašė jas imti. Vėliau buvau prastovose. Už kovą įmonė pervedė man 40 eurų, tačiau šios sumos juk pragyvenimui neužtenka.
Aš turiu ir komunalinius mokesčius susimokėti, ir paskolos įmokas bankui, o santaupų neturiu. Pinigai man labai reikalingi. Ir ne tik man, juk daug žmonių gyvena nuo algos iki algos. Gaudami mažus atlyginimus, jie neturi galimybės susitaupyti.
Bandžiau kreiptis į darbdavį ir prašyti sumokėti man pinigus, tačiau jie atsisako kalbėtis, nereaguoja į skundus“, – pasakojo moteris.
Pasak Rimos, dabar pradėjus švelninti karantiną, ji gavo darbdavio kvietimą grįžti į darbą.
„Tačiau visas padalinys, kuriame dirbu, susivienijome. Mes į darbą negrįšime tol, kol negausime algų. Gal tokiu būdu atkreipsime darbdavio dėmesį, nes kitokiu būdu susitarti jau nebeįmanoma“, – tikino moteris.
Visi gauti pinigai išmokėti darbuotojams
Picerijų tinklą valdančio „Čili Holdings“ vadovas Jonas Karosas tvirtino, kad visi iš Užimtumo tarnybos gauti pinigai buvo išmokėti darbuotojams.
Picerijų tinklo vadovas šia konkrečia situacija žadėjo pasidomėti ir platesnį komentarą pateikti vėliau. Tačiau užsiminė, kad mažesnė suma moteriai galėjo būti išmokėta todėl, kad ji buvo pasiėmusi atostogas.
Portalas tv3.lr primena, kad Užimtumo tarnybos duomenimis picerijų tinklui buvo išmokėta 51 787,86 eurų subsidija už 348 darbuotojų prastovas.
Prastovų suma turi būti proporcinga
Valstybinė darbo inspekcija komentuodama šią situaciją teigia, kad kai įmonėje paskelbiama prastova dėl ekstremalios situacijos ir karantino, darbdavys darbuotojui turi mokėti ne mažesnį nei minimalioji mėnesinė alga darbo užmokestį. Jeigu darbuotojas dirba 40 val. per savaitę, jis turi gauti 607 eurus su mokesčiais, o į rankas – 437 eurus.
„Tačiau jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, tuomet jam turi būti mokama proporcingai.
Prastova įforminama vietiniu norminiu teisės aktu pavyzdžiui, vadovo įsakymu. Jame turi būti nurodyta prastovos pradžia ir pabaiga, darbuotojas ar darbuotojų grupė (nurodant konkrečių darbuotojų vardus, pavardes, pareigas) ir darbo užmokestis prastovos laikotarpiu mokamas darbuotojams.
Su šiuo dokumentu darbuotojus supažindinti privaloma.
Darbo kodekse nustatyta, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.
Jeigu darbdavys su darbuotojais laiku neatsiskaito, tokiu atveju, darbuotojai turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją“, – teigiama atsiųstame komentare.
Taip pat pasak VDI, jei darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis, jis turi teisę nutraukti darbo sutartį. Tačiau turi pateikti rašytinį pareiškimą ir apie tai įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas.
Šiuo pagrindu nutraukiant darbo sutartį, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.
Tačiau nesumokėtas darbo užmokestis – nėra pagrindas atsisakyti eiti į darbą, jei darbdavys nutraukia prastovą.
