Menininką ir stiklo dirbinių gamintoją Remigijų Kriuką karantinas visiškai parklupdė. Iki karantino vos spėjęs vykdyti užsakymus, kurie ateidavo iš viso pasaulio ir samdęs net dvi dešimtis darbuotojų, menininkas ir įmonės savininkas buvo priverstas visus juos atleisti.
„Supratau, kad užsidaro visas pasaulis. Tada informavau žmones, po labai skaudžių sprendimų informavau, kad geriausias variantas yra atleisti juos iš darbo“, – sako stiklo dizaineris Remigijus Kriukas.
Labai sunkioje padėtyje skundžiasi atsidūrę ir vežėjai. Absoliuti dauguma transporto įmonių skundžiasi iki šiol negavusios jokios paramos iš Vyriausybės dėl karantino sukeltų nuostolių. Negaudamos užsakymų, vėluojant atsiskaitymams, per pirmą karantino mėnesį ketvirtadalis transporto bendrovių veiklą sustabdė, o dalis jų jau ir atleido visus darbuotojus.
Dažno vairuotojo atlyginimas sumažėjo nuo 20 iki 60 procentų. Vežėjai nieko gero nesitiki ir per artimiausius pora mėnesių, tad daug darbuotojų jau dairosi darbų kitur.
„Su atlyginimais ką galvoja darbuotojai mūsų? 72 sako, kad ateityje mano alga mažės“, – pasakoja Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius Sigitas Žilius.
Vos per pusantro mėnesio Užimtumo tarnyboje užsiregistravo beveik 40 tūkst. naujų bedarbių. Ir dabar tokių šalyje beveik 200 tūkst.
Net trečdalis šalies įmonių jau svarsto mažinti darbuotojams atlyginimus bei atleidinėti darbuotojus, jei padėtis Lietuvoje nesitaisys. Tokį susirūpinimą karantinu rodo bendrovės „Baltic Salary Survey“ duomenys. Nerimas dėl ateities Lietuvoje gerokai didesnis nei pasaulyje ar, pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje.
Nors karantinas vis švelnėja, pusė Lietuvos įmonių vadovų įsitikinę, kad viruso įtaka verslui tęsis iki metų pabaigos. Trečdalis įmonių planuoja vidutiniškai 20 proc. sumažinti atlyginimus ir atsisakyti šeštadalio darbuotojų.
„Dabartinis vidurkis atlyginimo sumažinimo yra iki 10 proc. Planuojama, jei situacija blogėtų, nesikeistų ilgesnį laiką, vidurkis yra 20 proc. čia tik vidurkis, yra ir tokių, kurios planuoja drastiškiau susimažinti atlyginimus“, – teigia bendrovės „Baltic Salary Survey“ atlygio tyrimų konsultantas Povilas Blusius.
Labiausiai dėl ateities nuogąstauja transporto ir logistikos sektorius, mažiausiai – farmacijos. Tik trečdalis šalies įmonių veržtis diržų neketina ir situacijai stabilizuoti tikisi gauti valstybės paramą, tačiau anksčiau sudarytus algų kėlimo planus jau irgi atšaukia.
Siūlomos išmokos
Sunkumus patiriantiems darbuotojams vyriausybė siūlo keletą išmokų rūšių.
Kas renkasi prastovas, vyriausybė skiria iki 440 eurų į rankas minimalios algos dydžio pašalpą.
Kas išeina iš darbo, gali gauti bedarbio išmoką, kuri per mėnesį gali siekti daugiausiai 780 eurų į rankas.
Dar didesnes sumas galima gauti kaip ligos išmokas – čia lubos yra 1,5 tūkst. eurų į rankas. Turbūt dėl to liaudiškai tariant „sėdinčių ant biuletenio” šiuo metu ypač padaugėjo ir tokių yra dvigubai daugiau nei prieš karantiną: jas gauna ir vaikus namie prižiūrintys tėvai, o ir niekas per daug netikrina, ar visi ligoniai yra tikri, ar tik apsimeta sergantys.
„Koreliacija pakankamai didelė buvo su ekonomine situacija, tai nedaro garbės įmonei ir gyventojams, valstybei daro žalą, tai daroma dėl neadekvačių nedarbo išmokų“, – kalbėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Simptomai ir būseną sveikatos, paliekame medikams, jų darbas patikrinti ir skirti žmogui (gydymą – aut. past.). Mes reaguojame į pranešimus, jei taip būna, kad nesilaikoma sąlygų“, – sako „Sodros“ atstovė Kristina Zitikytė.
„Dabartiniu metu per daug problemų, kad kontrolės institucijos kontroliuotų, ar nėra piktnaudžiavimas, Visi užmerkia akis turbūt, įstaigos turi kitų problemų“, – pasakoja Seimo narys Algirdas Sysas.
Daliai verslo skundžiantis įkritus į gilią krizę, ekonomistai mato, kad Lietuvoje per karantiną ryškėja trijų greičių sektoriai. Vieni vos kapanojasi ir bankrutuoja, kiti priešingai – auga, na o treti balansuoja ankstesniame lygyje.
Na, ir išskirtinai stabilu viešajame sektoriuje, kuriame šiemet algos padidintos ir valdantieji nežada jų mažinti. Dėl to galutinis rezultatas metų pabaigoje šalies vidutinio atlyginimo gali būti ir teigiamas.
