Net ir mūsų pokalbio metu Jorūnė prisipažįsta, kad girdėdama mano klausimus, ji mintyse juos išsiverčia sau atbulai – tiek sakinio žodžių tvarka, tiek raidėmis atskiruose žodžiuose. Ir nors ne vienas dėl tokio merginos gebėjimo išpučia akis ir sako, kad tai didžiulis talentas, pati Jorūnė išlieka kukli.
„Aš manau, kad tai išskirtinis gebėjimas, bet ne talentas. Esu bendravusi su žmonėmis, kurie irgi taip moka, tikrai nesu tokia vienintelė.
Žinoma, labai malonu, kad žmonėms tai patinka, sulaukiu nemažai dėmesio, bet niekada nesiekiau išgarsėti, man tik norėjosi parodyti, kad taip galima“, – šypsosi marijampolietė.
Atbulai kalbėti pradėjo dar darželyje
Jorūnė pati neprisimena, kada suprato, kad gali kalbėti atbulai. Jai paauglystėje mama papasakojo, kad dar eidama į darželį ji pradėjo žodžius sakyti iš antro galo.
„Kol eidavome, kad būtų ką veikti, aš prašydavau, kad mama man sakytų kokius nors žodžius, o aš juos galėčiau pasakyti atbulai. Tikrai nežinau, nuo ko tai prasidėjo, nes niekas manęs specialiai neruošė ir nemokė, visą laiką žinojau, kad tiesiog taip sugebu.
Man tai labai patiko, galbūt todėl greičiau ir lavinosi. Būdavo, kad žmogus kalba, o aš mintyse pasakytus sakinius jau išsiverčiu atbulai – nori nenori, taip man gaudavosi automatiškai“, – dalijasi mergina.
Ji sako, kad niekada pernelyg nesureikšmino šio gebėjimo ir nepamena, kad taip būtų elgęsi ir jos tėvai. Ir Jorūnei, ir jos artimiesiems tai atrodė labai natūralus dalykas, kurio nereikia iškelti ant pjedestalo.
Kalbėjimo techniką sunku paaiškinti
Jorūnė gali atbulai skaityti tekstus, rašyti, tačiau labiausiai jai, žinoma, patinka kalbėti. Klausantys jos atbulai tariamų žodžių neretai spėlioja, kokia gi užsienio kalba šneka marijampolietė, mat skambesys jas tikrai primena. Mergina gali ne tik iš antro galo pasakyti padrikus žodžius, bet ir sudėtingus sakinius.
„Viskas priklauso nuo to, kiek atsimenu to sakinio, kuris man buvo pasakytas. Jei pavyksta įsiminti daug žodžių, galiu ir labai ilgus sakinius pasakyti. Todėl, pavyzdžiui, skaityti visai nėra problemų, nes aš viską matau ir galiu greitai atbulai perskaityti. Tik, aišku, man daug įdomiau kalbėti“, – šypteli marijampolietė.
Pasakodama apie tai, kaip vyksta kalbėjimo atbulai procesas, mergina juokiasi ir sako, kad tai paaiškinti gana sudėtinga. Štai, pavyzdžiui, ji nurodo, kad jei žodžiai yra labai sunkūs, padeda jų skiemenavimas.
„Jei yra labai sunkūs žodžiai, aš juos matau prieš save, susidedu skiemenimis, juos klijuoju ir taip jie vis lengviau susidėlioja. Paskui jau gaunasi automatiškai, nes įprantu prie to, kaip skamba tas skiemuo.
Kai pirmą kartą girdžiu sunkų žodį, man net reikia jį garsiai ištarti, kad būtų lengviau. Tikrai būna visaip, taip labai sunku paaiškinti“, – juokiasi mergina ir priduria:
„Ir dar aš visą laiką sukirčiuoju taip, kaip reikia. Pavyzdžiui, lAbas bus sabAl, kad atsukus skambėtų kaip tikras žodis.“
Kai kurie nori ją patikrinti
Tačiau kas daugeliui atrodo sunkiai suvokiama ir dar sunkiau įgyvendinama, Jorūnei perkandama kaip lengvas riešutėlis. Ji savo gebėjimą dabar yra ištobulinusi taip, kad gali net ir atbulai padainuoti kokią nors dainą:
„Aš visada labai mėgdavau dainuoti, kažkada pabandžiau iš antros pusės ir pavyko. Tik yra vienintelė sąlyga, kad turi labai gerai žinoti dainos žodžius. Jeigu nežinosi, bus sunkiau ne dėl to, kad nemokėsi pasakyti, bet tiesiog pamirši, koks tai žodis turi būti.“
Pasidomėjus, ar, sakant žodžius atbulai, pasitaiko klaidų, marijampolietė sako, kad tai labai reti atvejai:
„Labai retai, bet būna, kad suklysti. Tų klaidų niekada nebuvo labai daug, bet jų pasitaiko, aišku. Pasakai, supranti, kad kažkas ne taip, tada pasakai dar kartą ir supranti, kad taip turėjo skambėti.“
Jorūnė neslepia, kad kai kurie žmonės būtent tų klaidų labiausiai ir ieško.
„Yra buvę atvejų, kad mane tikrina. Pavyzdžiui, paprašo ką nors pasakyti, sako: „Nežinau, nežinau, turiu užsirašyti ir pažiūrėti, ar čia tikrai gerai skamba“. Aš nepykstu dėl to, nes žinau, kad gerai pasakiau, kad aš tikrai taip galiu ir moku“, – nuoširdžiai kalba mergina.
Patinka, kad kitiems tai kelia šypseną
Vis dėlto kur kas dažniau marijampolietė sulaukia malonių reakcijų, kai žmonės stebisi ir žavisi jos gebėjimu kalbėti atbulai. Visi jos draugai žino, kad jei vakarėlyje vyro slogi nuotaika, Jorūnė savo pasirodymu sukels šypseną.
„Manęs neerzina prašymai pakalbėti atbulai, priešingai – aš visada išsišiepiu ir sakau: gerai, klauskit, pasakysiu. Patinka tai daryti vakarėliuose, nes būna smagu ir žmonėms, visi pasijuokia, neprailgsta laikas.
Man visada patiko, kai manęs klausinėja, nes tai kaip ir žaidimas, o kartu ir mokymasis, taip pajudinu smegenis. O jei žmonėms tai patinka ir jie nuoširdžiai reaguoja, tai man suteikia daug džiaugsmo, mėgstu kitų reakcijas, jos mane prajuokina“, – kvatojasi mergina.
Ji sako, kad yra buvęs ir vienas atvejis, kai jos gebėjimas kalbėti atbulai pasitarnavo. Tiesa, Jorūnė sako, kad tai nėra labai graži istorija, tačiau šiandien ji kelia šypseną.
„Kažkada susipykau su mama ir ją negražiai pavadinau iš kitos pusės. Negalėčiau sakyti, kad tai nauda, nes tikrai negražu, bet dabar juokinga prisiminti. O šiaip didžiausia nauda turbūt yra smagumas, kad esu šiek tiek kitokia, turiu kažkokį išskirtinį dalyką“, – sako Jorūnė.
Apie talentų šou negalvoja
Marijampolietė iš tiesų yra labai kukli ir net kelis kartus pokalbio metu akcentuoja, kad nesijaučia ypatinga ir nėra vienintelė taip mokanti, mat sulaukia žinučių ir iš kitų, tokį pat gebėjimą turinčių žmonių.
„Man parašo ir kiti žmonės, kurie pasidalina savo istorijomis ir jos visos labai panašios, pavyzdžiui, kad pradėjo atbulai kalbėti dar vaikystėje. Kol kas nesu nei su vienu susitikusi gyvai, bet manau, kad jei taip įvyktų, būtų labai įdomu pasikalbėti atbulai.
Visi man sako, kad jei kalbėčiau su kitu taip mokančiu, galėtume ramiai tai daryti, nes niekas nesuprastų“, – šypsosi mergina.
Ji atskleidžia, kad dažnai iš aplinkos sulaukia raginimų dalyvauti kokiame nors talentų šou, tačiau pati Jorūnė apie tai kol kas nesvarsto ir turi kitokią idėją.
„Aš norėčiau, kad susirinktų žmonės, kurie kalba iš kitos pusės, ir, pavyzdžiui, per minutę turėtų pasakyti kuo daugiau žodžių. Galbūt išrinkti tą, kuris daugiau ir tiksliau atsakė, manau, kad tai būtų kur kas įdomiau už talentų šou.
Nežinau, ar pati eičiau į tokį projektą, bet mane gana lengva įkalbėti, tai galbūt ir išbandyčiau savo jėgas“, – svarsto marijampolietė ir priduria:
„Manau, kad smagiausia šitą gebėjimą bus prisiminti ateityje, kai būsiu daug vyresnė. Pažiūrėsiu pati, parodysiu, jei jų bus, vaikams arba anūkams ir tada visi smagiai juoksimės. Gali būti, kad ateityje man bus sunkiau tai daryti, bet tai normalu, taip jau veikia smegenys ir kūnas.“
