34-erių valstybės tarnautoja apie šį savo pomėgį kalba itin entuziastingai. Ji neslepia, kad tortų gaminimas praskaidrina jos kasdienybę ir leidžia save realizuoti.
„Tas pomėgis tikriausiai gimė todėl, kad aš mačiau, kaip mano mama tai daro. Kai buvau maža, aš tiesiog stebėdavau, kaip viską daro mama, tai man buvo kaip pradžiamokslis. O dabar jau maždaug 13-ka metų, kai pati tuo užsiimu“, – šypsosi Živilė.
Buvo ir prisvilusių blynų
Moteris pasakoja, kad jau nuo mažumės labai mėgo želė tortus, o kai pradėjo juos gaminti, jų pasiūla dar nebuvo tokia didelė, kokia yra dabar. Tiesa, ji pripažįsta, jog pirmi blynai buvo prisvilę, tačiau dėl to ji nenuleido rankų.
„Kol įninki, kol atpažįsti tas visas subtilybes, tol būna sunkiau. Bet dabar viskas tikrai atrodo labai paprasta, man tai yra didžiulis malonumas. Atidirbi, žinai, kaip ką daryti, ir tada jau viskas pavyksta kaip per sviestą.
Buvo labai smagu, kai mama pasakė, kad aš ją aplenkiau. O aplenkiau gamybos proceso trukme, nes mamai tai trukdavo žymiai ilgiau. Man, tarkim, 2 tortus padaryti per 2 valandas yra vieni niekai“, – entuziastingai kalba pašnekovė.
Ji prisimena ir tai, kas dažniausiai pakišdavo koją siekiant tobulo rezultato:
„Būna, kad per skubėjimą ir kai per daug pasitiki savo jėgomis, supili dar šiltą sluoksnį ir pamatai, kaip ji atšildo visus sluoksnius. Tada per kraštą išbėga visos tavo pastangos, jų paprasčiausiai nelieka, – juokiasi Živilė. – Bet gyveni ir mokaisi, čia yra normalu.“
Atskleidžia, kaip sutaupo laiko
Lazdijiškė atskleidžia ir kelias paslaptis, kurios jai padeda sutaupyti laiko ir tortus pagaminti kur kas greičiau. Per daugiau nei dešimtmetį ji ištobulino savo įgūdžius ir dabar mielai patarimais dalijasi su kitais.
„Kai kurie želatiną pamerkia į šaltą vandenį, ją brinkina ir tada šildo. Aš to nebedarau, įsidedu tiek želatinos, kiek man reikia, užpilu ją verdančiu vandeniu, palaukiu, kol pabrinksta, išmaišau ir viskas. Taip sutaupau laiko brinkinime ir kaitinime.
Taip pat jei žinau, kiek man tortui reikės želė, skirtingas spalvas aš pasidalinu į skirtingus dubenėlius ir užpilu vandeniu, pasibrinkinu, išmaišau ir viskas, laukiu, kol atvės. Kol vienas sluoksnis stingsta, kiti vėsta. Taip visas gaminimo procesas man trunka žymiai trumpiau“, – užkulisiais dalijasi pašnekovė.
Živilė sako, kad savo receptų ji nesaugo po devyniais užraktais ir dalijasi jais su draugėmis. Tiesa, dėl labai paprastos priežasties ji nėra linkusi jais dalintis su nepažįstamaisiais:
„Receptais nedrįstu dalintis su nepažįstamais žmonėmis, nes man tai gali atrodyti labai lengva ir tiesiog elementariai suprantama, todėl aš galiu ir kažko nenurodyti. O kitam žmogui gali nesigauti ir jis sakys, kad aš ko nors nepasakiau.
Jei žmonės jau gamina ir manęs nori ko nors paklausti, aš tikrai atsakysiu, man tikrai negaila tuo pasidalinti.“
Tortai – sveiki ir natūralūs
Moters gaminti tortai dėmesį pirmiausia patraukia savo išvaizda. Živilė neslepia, kad ji labai dažnai sulaukia klausimo, iš kur semiasi įkvėpimo, tačiau jos atsakymas būna labai paprastas – visos idėjos gimsta natūraliai.
„Visi klausia, ar aš nusipiešiu vaizdą, kaip puošiu. Turbūt tam, kuris nedaro, sunku patikėti, bet iš tiesų nė vienas tortas nėra mano vizijoje matomas ar kažkur nusipieštas. Aš tiesiog pradedu dėlioti vaisius, man tai yra relaksacija.
Manau, kad tai kyla iš vidaus, nes nieko nedarau prie prievartą, negalvoju, kaip čia dabar puošti, ką daryti. Matyt, tai suteikta iš viršaus. Mano senelis buvo dailininkas, tai galbūt ir iš čia man tai duota“, – dalijasi pašnekovė.
Moteris nurodo, kad jos gaminti tortai yra beveik visiškai natūralus ir ganėtinai sveikas pasirinkimas:
„Tik tiek, kad dar želė yra perkama. Bet mano svajonė yra tokia, kad jeigu kada nors turėsiu savo ateljė ar ką nors, kur galėčiau gaminti tortus ir jais vaišinti kitus, tai norėčiau pati gaminti želę. Taip jie būtų dar sveikesni.“
Pašnekovė sako, kad želė torto gaminimas nėra pigus malonumas, mat pieno produktai, vaisiai ir aukštos kokybės želė kainuoja gana nemažai, tačiau viską atperka ragautojų emocijos ir jų komplimentai.
Ragautojai negaili komplimentų
Živilė pasakoja, kad tortus gamina įvairioms progoms, tačiau išimtį dažniausiai daro per savo gimtadienį, mat tada nori mėgautis kitų gaminiais. Kartais ji ir per kitus draugų bei artimųjų susibūrimus nusprendžia atsikvėpti, tačiau kone iš karto sulaukia klausimų – kodėl nėra jos torto?
„Man tai yra pats didžiausias stimulas stengtis ir daryti toliau, kai žmonės pasigenda mano gaminių kokioje nors šventėje. Kartais galvoji, kad gal nereikia įkyrėti žmonėms, tai negamini, bet kai sulaukiu tokių klausimų, tai suprantu, kad daugelis jų laukia.
Didžiausios mano tortų vertintojos yra mama ir anyta. Jos sakė, kad šventėje gali daugiau nieko nebūti, bet jei bus mano tortas, tai jos tikrai bus“, – juokiasi Živilė.
Kartais moters gamintų tortų paprašo jos draugai ar pažįstami, tad ji mielai sutinka pasidalinti savo šedevrais. Jos veidą plati šypsena papuošia tada, kai ji sulaukia širdį glostančių žodžių.
„Dabar mamos dažnai vengia duoti vaikams saldumynų, todėl jie daug ko nemėgsta. Todėl labai smagu, kai gauni žinutę – žinok, mano Paulytė ne tik paragavo, bet ir valgė tortą, nors ji šiaip nevalgo, jai nepatinka. Džiugu, kai jau mažyliai mėgaujasi tuo skoniu“, – šiltai kalba moteris.
Ji atsargiai pasidalija ir ateities planais bei norais. Vieną jų Živilė jau atskleidė – ateityje pačiai gaminti želė, tačiau ji jų turi ir daugiau.
„Svajonė yra tokia, kad tie tortai džiugintų ne tik mane ir mano artimuosius, bet kad jie galėtų ir išvažiuoti, keliauti ir į kitas užsienio šalis. Norisi, kad visa tai džiugintų ne tik mane, bet ir kitus, kad veikla plėstųsi“, – viliasi lazdijiškė.
