Apie Lietuvos aštuonerių metų įstojimo į Europos Sąjungą metines savo nuomonėmis pasidalijo menininkė, jauna mama ir studentė. Visos trys pašnekovės įžvelgė nemažai teigiamų dalykų, tačiau pro akis nepraslydo ir tam tikri kritikos strėlių verti niuansai.
Menas – entuziastų reikalas
Etnomuzikologė Loreta Sungailienė teigia, kad dėl ES paramos menininkai turėjo daug galimybių atstovauti Lietuvai, surasti papildomo finansavimo tiek kultūros, tiek meno sričiai. „Per pastaruosius metus buvo daug gražių projektų. O dėl ES paramos jų tik padaugėjo. Tokie projektai buvo atsakingiau rengti, nes buvo didesnė atsakomybė. Suprantama, kad krizė pakenkė visoms sritims. Bet kultūra ir menas yra entuziastų reikalas. O entuziazmo pinigų stygius paprastai neužmuša“, – pasakojo L. Sungailienė.
Anot pašnekovės, kultūros sritis pripratusi gyventi amžinoje krizėje. „Tačiau pamiršus pinigus galima sakyti, kad išgyvenome vienoje sąjungoje, o dabar esame kitoje. Šiuo metu turime daug kūrybinės laisvės. Mūsų nevaržo ideologiniai dalykai. Todėl ES fondai yra tikra atgaiva. Kas mokėjo paimti pinigus iš ES, tas ir paėmė“, – pabrėžė Balsas.lt kalbinama etnomuzikologė.
L. Sungailienė įsitikinusi, kad teatras ir kinas Lietuvoje visada buvo aukšto lygio, o įstojus į ES tiesiog plačiau atsivėrė durys. „Pradėta daugiau kurti lietuviškų filmų, kurie vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Jie rodomi per festivalius, sulaukia pripažinimo bei apdovanojimų. Kultūrininkai prie Lietuvos įvaizdžio kūrimo prisideda daug. Nors kartais investuojami dideli pinigai, bet nesukuriamas produktas. Kita problema, kad kai kurie gabūs Lietuvos menininkai pasaulyje labiau įvertinti nei gimtinėje“, – įsitikinusi L. Sungailienė.
Prie bendrų narystės minusų L. Sungailienė pridūrė nesugebėjimą laiku priimti svarbius sprendimus. „Galime dėti minusą patys sau. Labai skubėjome viską padaryti. Sąlygos su ES buvo suderintos, nors jos visiškai netiko Lietuvai. O dabar bandoma derėtis iš naujo. Kita bėda – nevisavertis sugebėjimas pasinaudoti ES lėšomis. Ypač pirmaisiais metais. Bet viskam reikia laiko“, – tikino L. Sungailienė.
Etnomuzikologės nuomone, kad skųstis bet kokiu atveju neturėtume, nes gyvename laisvoje Lietuvoje. „To norėjome, dėl to žmonės savo gyvybes paaukojo. Todėl reikia išlikti protingiems. Pirmiausia turim pradėti vertinti save, o tada vertins ir kiti. Nereikia besąlygiškai paklusti, geriau bendras taisykles pabandyti pritaikyti sau“, – apibendrino L. Sungailienė.
Ką ES reiškia būti jauna šeima?
Kita Balsas.lt pašnekovė Jūratė Giedraitienė šiuo metu yra motinystės atostogose. Jauna mama pasakojo, kad bendrai su vyru Lietuvos buvimą ES vertina teigiamai.
„Pirmas dalykas – moralinis pasitenkinimas. Mums džiugu, kad mūsų vaikas yra ES pilietis. Taip pat svarbūs praktiniai aspektai – patogu keliauti po ES visai šeimai, nereikia jokių leidimų, oro uostose greičiau praeiname patikrinimus“, - privalumus vardijo jauna mama.
Jūratė džiaugiasi, kad užaugęs jos vaikas galės dalyvauti įvairiose ES programose – vykti studijuoti į užsienį ar dalyvauti kitoje mainų programoje. „Kitas džiugus dalykas, kad Lietuvoje yra ilgos motinystės atostogos. Kiek teko girdėti, kitose ES šalyse, kaip pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje, tokios atostogos trunka vos puse metų, o pas mus – net dvejus. Nors motinystės atostogos galėtų tęstis ir trejus metus“, – svarstė J. Giedra.
Anot jaunos mamos, prie problemų reikėtų priskirti situaciją su vaikų darželiais, kurie yra tiesiog pergrūsti. „Iš pažįstamų girdėjau, kad tam tikrose ES šalyse yra sudarytos sąlygos palikti mažiukus darželiuose ir eiti dirbti. Tą padaryti Lietuvoje – sudėtingiau“, - tikino jauna mama.
Ir pabaigai, nors Jūratė pripažįsta, kad atrodytų smulkmena, bet šeimas su vaikais neigiamai veikia ES vasaros ir žiemos laiko keitimas. „Mažamečiai vaikai išsimuša iš ritmo, o tai apsunkina ir tėvų gyvenimą“, – pasakojo J. Giedraitienė.
Atviros sienos skatina emigraciją
Vilniaus universiteto studentė Alesia pasakojo, kad Lietuvai įstojus į ES, studentams atsivėrė nemažai galimybių studijuoti arba įgyti patirties užsienyje. „Kalbu ne tik apie Europos Sąjungos valstybes – dažnai vykstama į Aziją, Ameriką (viena mano pažįstama studijas baigė JAV, vėliau dirbo Tailande). Tai yra puiku. Jaunam žmogui tai – nepakartojama proga pakeliauti, susipažinti su kitokiais žmonėmis, tradicijomis, kultūromis“, – džiaugėsi Balsas.lt pašnekovė.
Alesia tikina, kad Lietuva galėtų save laikyti ES dalimi, tačiau toli gražu ne visaverte nare: „Mūsų bėda ta, kad mažiausiai pusė Lietuvos populiacijos vis dar gyvena sovietmečiu, nostalgiškai prisimena: „O prie ruso mokslas buvo nemokamas“, ir panašiai. 21 metai nepriklausomybės žmogui – labai daug, bet valstybei – per mažai. Mes judame visavertiškumo link, tačiau Europoje esame per trumpai, kad galėtume realiai apčiuopti rezultatus. Reikia
stengtis tai pasiekti, o pasiekus – stengtis išlaikyti“, – pabrėžė VU studijuojanti mergina.
Paklausta, ar svarstė galimybę išvykti studijuoti į kokią nors ES šalį, Alesia pripažįsta, kad buvo išvykusi porai mėnesių, bet tada suprato, jog užsienyje studijuoti nenorėtų. „Tiesiog per toli nuo namų. Galimybė, žinoma, yra puiki – pamatai, kaip gyvena, mokosi, dirba kiti, bet jau po mėnesio norisi grįžti“, – namų trauką akcentavo Balsas.lt pašnekovė.
Anot jos, atviros sienos skatina jaunų žmonių emigracija, ir problema ne ta, kad Lietuvoje mažesni atlyginimai (juk sakoma – ne piniguose laimė), tiesiog požiūris į jaunus specialistus yra kiek kitoks – jiems labai sunku integruotis į darbo rinką, nes reikia patirties, o patirties, savo ruožtu, niekas nenori suteikti. „Dažnai būna taip, kad, radę darbą užsienyje, jauni žmonės nebenori grįžti – nemato perspektyvų. Tai yra natūralu, nes kiekvienas norėtų uždirbti daugiau ir būti įvertintas. Lietuva kol kas tuo pasigirti negali, todėl Europa prisivilioja vis daugiau jaunų ir protingų žmonių“, – pasakojo VU studijuojanti mergina.
Daugiau nuomonių apie Europos Sąjungos privalumus ir trūkumus nuo gegužės 7-osios skaitykite savaitraštyje „Balsas.lt Savaitė“.
Taip pat skaitykite:
