Praėjus kiek daugiau nei pusmečiui po riaušių prie Seimo, Vilniaus apskrities policija byloje dėl riaušių pateikė įtarimus ir mitingą prie Seimo organizavusiai Astrai Genovaitei Astrauskaitei. Pati Astrauskaitė teigia, kad pasibaigus mitingui išėjo, vėliau įvykusių riaušių neorganizavo. Tačiau Astrauskaitei pateikti įtarimai riaušių organizavimu ir provokavimu.
„Jie dabar susidoroja su protestus organizuojančiais žmonėmis. Aš riaušių neorganizavau, organizavau protestą, kviečiau, ten pajuokavau porą žodžių, kad galėsite į Seimą ten su seimūnais, bet jokių riaušių“, – tikina A. G. Astrauskaitė.
Už riaušių organizavimą ir provokavimą gresia areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Paaiškėjo, kad praėjusį penktadienį moteris buvo iškviesta į apklausą policijoje, ji atvyko, tačiau pasinaudojo teise parodymų neduoti. Pati Astrauskaitė sako, kad yra persekiojama esą dėl politinių motyvų.
„Tegu aiškinasi teismai, ir kas atvežė tuos akmenis? Kas atvežė rugsėjo 10 akmenų maišus? Čia buvo iš valdžios, aš manau, padaryta buvo. Ir Požėla dalyvavo, ir Skvernelis, ir valdantieji konservatoriai. Suorganizuota, aš manau, kad valdžios buvo suorganizuoti“, – kalba A. G. Astrauskaitė.
Prieš dvi savaites Astrauskaitės namuose buvo atlikta krata. Mitingų ir įvairių akcijų organizatorę norėta apklausti kaip specialiąją liudytoją, tačiau ji nesutiko duoti parodymų. Specialiuoju liudytoju apklaustam asmeniui, skirtingai nei liudytojui, atsiradus daugiau įrodymų, galima pateikti kaltinimus. Astrauskaitė sako, kad kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
„Tai yra visiškas visiškas jų nužmogėjimas, visiškas nesiskaitymas su piliečiais, visiškas Konstitucijos trypimas ir tiesiog nusikalstamas veikimas prieš savo tautiečius“, – sako A. G. Astrauskaitė.
Riaušių prie Seimo byloje šiuo metu yra 103 įtariamieji. Nukentėjusiais byloje pripažinti 27 asmenys, du iš jų – Seimo nariai.