Arvydas Praninskas
Antrą kadencijos pusę pasiekusi premjero Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė nepajėgia imtis ambicingų Lietuvos raidos projektų, stokoja intelektinio potencialo ir yra beveik neįgali. Ko šiuose žodžiuose yra daugiau – tiesos ar užgautų politinių ambicijų?
Ambicingų tikslų tikėtis neverta
Pačioje metų pabaigoje Vyriausybės vadovas ir ministrai gavo šventinę Prezidentės dovanėlę, apie kurią lig šiol linkę patylėti. Apžvelgdama svarbiausius Lietuvos pasiekimus praėjusiais metais, Prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu LNK televizijos kanalui sakė nesitikinti naujų ambicingų projektų iš dabartinės valdančiosios koalicijos. „Kai aš skyriau premjerą, formulavau jam dvi pagrindines užduotis: užbaigti jau pradėtą suskystintųjų dujų terminalo statybą ir pasiruošti euro įvedimui. Šie du strateginiai uždaviniai yra išspręsti. Na, o dėl ambicingesnių tikslų jūs teisus, turbūt tikėtis daug nereikėtų“, – taip Prezidentė atsakė į jai pateiktą klausimą, ar dabartinė koalicija pajėgi imtis naujų projektų.
Pasak šalies vadovės, didelė dabartinės valdžios problema yra intelektinio potencialo stoka. Valstybės institucijos nesugeba pačios generuoti strateginių idėjų, tad esą išties daug tikėtis iš Vyriausybės, ypač kai liko pora metų iki kitų Seimo rinkimų, turbūt nereikėtų. „Reikia užbaigti tuos projektus, kurie yra pradėti: tai – jungtys ir elektros, ir dujų“, – sakė Prezidentė.
Tačiau turbūt dar nemalonesnė šventinė staigmena premjerui buvo pačių koalicijos partnerių akibrokštas: Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys prieš kelias dienas paskelbtame savo atvirame laiške Algirdui Butkevičiui pareiškė, kad Prezidentė yra visiškai teisi, išvadinusi Vyriausybę beveik neįgalia ir nieko strategiško negebančia sukurti. „Šiai Vyriausybei reikėjo tik nesugadinti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto ar euro įvedimo, o pati nieko naujo ir nesiėmė“, – konstatavo politikas, pabrėžęs, kad jei ne Darbo partija, tai Vyriausybės veikla esą būtų visiškai blanki.
Didžiausi iššūkiai – šiais metais
Jei A.Butkevičiaus Vyriausybe taip nusivylusi ir Prezidentė, ir net socialdemokratų partneriai valdančiojoje koalicijoje, ką turėtų sakyti rinkėjai, kurių valia prieš dvejus metus valdžią perėmė dabartinė Seimo dauguma? Prezidentė per likusius Vyriausybės darbo metus iš jos tikisi tik tinkamo statybos darbų vykdytojo pareigų atlikimo: šį tą iškasti, kai ką pabetonuoti, palyginti, t. y. užbaigti pradėtas elektros ir dujų jungtis. Gal tam didelio intelektinio potencialo ir nereikia: yra projektas, paskirti pinigai, tik organizuok darbus ir žiūrėk, kad per daug nevogtų ir girti po statybos aikštelę nešlitinėtų. Tiesa, rinkėjai, kurie už dabartinę valdžią balsavo patikėję jos ryžtu atkurti „naktinės“ mokesčių reformos nurėžtas eilinių žmonių pajamas, kelti ekonomiką, kovoti su nedarbu, galų gale rimtai pradėti kovoti su korupcija, mažinti emigraciją ir t. t., gali nemaloniai nustebti dėl Vyriausybei palikto tokio kuklaus vaidmens. Juk lūkesčiai buvo tokie dideli, o pasitikėjimas taip pat nėmaž neatslūgęs: visuomenės parama socialdemokratams dabar dvigubai didesnė, nei artimiausiems jų konkurentams, o pats premjeras populiarumu nusileidžia tik Prezidentei...
Alvydas Medalinskas, M.Romerio universiteto politologas, atkreipė dėmesį, kad toks rinkėjų pasitikėjimas bet kuriai pusę kadencijos išdirbusiai Vyriausybei yra iš tikrųjų geras rodiklis, nes per tą laiką ji turėjo priimti įvairius sprendimus, ir nebūtinai tik patinkančius piliečiams. „Manyčiau, vienas svarbiausių kriterijų, kodėl ši Vyriausybė rinkėjų vertinama palankiai, yra tai, kad ji dirbo be skandalų. Premjeras A.Butkevičius (arba kas nors iš jo komandos) pasirodė esąs pakankamai geras krizių sprendėjas savo Vyriausybėje. Juk joje yra ir ant dviejų kėdžių mėgstančių sėdėti partijų atstovų. Jos lyg nori būti ir valdžioje, ir opozicijoje, pavyzdžiui, nepalaiko euro įvedimo, bet nesitraukia iš jo įvedimui pritarusios Vyriausybės. Kitas svarbus dalykas, kuris esą patinka žmonėms, – tai, kad ji nedaro staigių sprendimų. Tiesa, kai kas dėl to Vyriausybę kaltina lėtumu, šaiposi iš nuolat kuriamų darbo grupių.
Pašnekovas suabejojo dabartinei valdančiajai daugumai keliamais priekaištais dėl ambicingų tikslų trūkumo. Jo manymu, 2015-ieji Vyriausybei bus labai didelių išbandymų metai, nes įvedamas euras, neaišku, ar suveiks savireguliacijos mechanizmai, kad žmonės dėl to nenukentėtų. „Jei kils tam tikrų problemų, manau, kad socialdemokratai ir premjeras bus puolami iš abiejų pusių – ir savo partnerių Vyriausybėje, pageidavusių referendumo dėl euro įvedimo, ir galbūt Prezidentės, kuri sakys, kodėl nebuvo numatyti kompensaciniai mechanizmai“, – sakė jis.
Intelektinį potencialą rodo rezultatai
Andrius Mazuronis, Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys, stebisi Prezidentės priekaištais Vyriausybei ir dėl tariamo intelektinio potencialo trūkumo, ir dėl ambicingų projektų. „Norisi priminti, kad pati Prezidentė patvirtino tokios sudėties Vyriausybę, tad jei trūksta to intelektinio potencialo, niekas netrukdė netvirtinti tų ministrų ir reikalauti tokių, kurių intelektinis potencialas atitiktų Prezidentės keliamus kriterijus“, –samprotavo politikas. Anot jo, patvirtinti Vyriausybę, leisti jai dirbti, tvirtinti Seimo priimamus įstatymus – bendras kolektyvinis darbas, tad Prezidentė taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už valdžios daromus sprendimus ir neturėtų mėtyti jos kaip karštos bulvės kitiems. „Ji lygiai taip pat prisideda prie visų valstybėje priimamų sprendimų ir prie minėto intelektinio potencialo formavimo, kaip ir visi kiti, gal net daugiau. Tad toks atsakomybės mėtymas po tam tikro laiko man atrodo nevisiškai rimtai“, – pridūrė pašnekovas.
A.Mazuronio teigimu, apie intelektinį valdančiųjų potencialą vertėtų spręsti iš jų veiklos rezultatų. Pavyzdžiui, ko pasiekė ankstesnė Vyriausybė per ketverius metus ekonomikoje, reformuodama aukštąjį mokslą ir kitose srityse. „Pamatytume, kad arba tų reformų visai nebuvo, arba jos įvyko, bet taip, kad ne vieną ir ne du kartus reikėjo taisyti. Taigi, jei tai traktuosime kaip intelektinį potencialą, man čia labiau kvepia diletantizmu“, – sakė pašnekovas. Anot jo, nors sąlygos dirbti A.Kubiliaus Vyriausybei buvo nelengvos, bet, norint priimti sprendimą išgyventi krizę silpniausiųjų sąskaita, didelio intelektinio potencialo nereikia. „Įveikti krizę silpniausiųjų sąskaita, man rodos, nebuvo pats protingiausias dalykas. Protingiau būtų buvę apmokestinti kapitalą ar imtis kokių kitų priemonių. Bet tuo metu buvo nueita paprasčiausiu keliu. Tad dėl to intelektinio potencialo aš labai smarkiai abejočiau“, – sakė A.Mazuronis.
