Šiuo metu Krašto apsaugos sistemoje tarnauja 8 generolai. Penki generolai tarnauja Lietuvoje, trys atstovauja Lietuvai užsienyje. Dar keturių aukštų Lietuvos institucijų – Valstybės saugumo departamento, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Vadovybės apsaugos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos – vadovų pečius puošia vidaus tarnybos generolo laipsnį žyminčios žvaigždutės. Toks pats laipsnis buvo suteiktas ir atleistajam FNTT generaliniam direktoriui V. Gailiui. Bet ar visoms šioms struktūroms turėtų vadovauti generolai?
„Kaip tik institucija – taip generolas“?
„Man generolai visada asocijuojasi su armija – kariuomene, kareiviais. Ten to reikia, kitaip negalima“, – savo nuomonę dėsto Nepriklausmybės akto signataras teisininkas Egidijus Bičkauskas, pabrėždamas kad kapitono laipsnį užsitarnavo „veikiančioje armijoje, Tolimuosiuose Rytuose, Amūro srityje, ant Kinijos sienos“.
„Tačiau tos karinės tvarkos, mano supratimu, negalima perkelti į kasdieninį valstybės gyvenimą. Jei FNTT vadas generolas, tai kas toje tarnyboje tyrėjai turėtų būti ? Jeigu yra generolas, turėtų būti kariškiai ir pavaldiniai, nes negali būti generolas be kareivių“, – ironizavo jis.
„Kaip tik institucija, taip generolas. Ar ne per daug? Ar tikrai to reikia? Iš esmės generolas yra kariuomenės vadas. Ir dar aviacijos generolas būna. O visa kita... Kodėl negali būti tiesiog VSD generalinis direktorius, kam reikia tų laipsnių? Ar nuo to darbo kokybė pagerėja?“, – į klausimą, ar kai kurioms Lietuvos institucijoms turi vadovauti generolai, atsakė teisininkė, buvusi VSD pareigūnė Joana Bikulčienė.
„Generolas turi vadovauti brigadai, divizijai ir panašiems dideliems junginiams. O šiuo atveju tie laipsniai yra dirbtinai sugalvoti. Pavyzdžiui, saugume kiekvienas inspektorius turi leitenanto ar vyr. leitenanto laipsnį, kuris suteikia teisę vadovauti kareivių kuopai. Bet jis niekam nevadovauja – tik laipsnį turi. Jie gali pradėti ir feldmaršalais vadintis – tai nieko nereiškia“, – savo požiūrį dėsto apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis.
Tačiau jis pripažįsta, kad suteikti ar nesuteikti laipsnius ne kariškiams – kiekvienos valstybės apsisprendimas.
„Vakarų Europoje yra karinės struktūros su kariniais laipsniais ir yra civilinės struktūros su savais rangais ir pareigybėmis. Paprastai policija, žvalgyba, kontržvalgyba traktuojamos kaip civilinės, nors yra ir išimčių. Pavyzdžiui, Italijos žvalgyba laikoma karine, prancūzų žandarmerijos korpusas irgi turi karinius laipsnius. Rytų Europos tradicija kitokia – nuo carinės Rusijos laikų ten labai mėgstami antpečiai. Pas juos ir prokurorai su antpečiais vaikšto, nors karinių laipsnių jie neturi. Pas mus buvo pritaikytas rusiškas modelis – atsirado vidaus tarnyba, saugumui vadovauja generolas, FNTT vadovą pavadino generolu“, – apie įvairių šalių tradicijas pasakoja G. Kiaulakis.
Paties vidaus tarnybos laipsnių egzistavimo fakto, anot buvusio vienos iš VSD valdybų vadovo (pavardė redakcijai žinoma), nereikėtų sureikšminti. Tačiau dabar, jo teigimu, jie sumenkinti.
„Laipsnių suteikimas savaime nėra blogai. Bet negerai, kad laipsnis suteikiamas beveik iš karto po to, kai žmogus užima atitinkamas pareigas. Nesveika, kad tapęs generaliniu direktoriumi „automatiškai“ tampa generolu, nors prieš tai nepalypėjo ant atitinkamų laiptelių arba visai šautuvo gyvenime rankose neturėjo, eiliniu nebuvo. Kai karininko laipsnis suteikiamas ne už nuopelnus, o kaip papildomas tos pačios pareigybės apibūdinimas, jis yra nuvertinamas. Laipsnio suteikimas turi būti motyvuotas“, – savo požiūrį dėstė buvęs aukštas VSD pareigūnas.
Tas viliojantis žvaigždučių spindesys
„Nieko nereiškia tie laipsniai. Ir nieko nekeičia. Dėl to nė vieno iš jų nei kvalifikacija, nei motyvacija tarnauti savo šaliai nei padidės, nei sumažės. Tai simboliai, kuriais žmonės žaidžia, nors iš esmės liko tokie patys „civiliokai“ su kaklaraiščiais ir švarkeliais“, – savo požiūrį į aukštus laipsnius ne kariuomenėje dėsto A. Kiaulakis.
„Prisiminkime Lietuvos didžiąją kunigaikštystę. Kunigaikščio dvare buvo įvairių pareigybių: „taurininkas“, „stalininkas“ ir panašiai. Radvilos ir Sapiegos galėdavo savo sūnelius ir sūnėnus jais paskirti, kad šie turėtų gražias pareigybes. Tai pas mus panašiai – žmonės nori gražiai vadintis. Laukiu, kada ir kas bus feldmaršalu paskelbtas“, – ironizuoja G. Kiaulakis.
„Kodėl jis būtinai generolas turi būti? Ypač politinėse struktūrose. Mane visada trikdo, kai skaitau „mūsų karininkai“. Koks jis karininkas? Jis pareigūnas, FNTT vadovas tikrai yra pareigūnas. Arba valstybės tarnautojas“, – svarsto teisininkė, buvusi VSD pareigūnė (pavardė redakcijai žinoma).
Moteris įsitikinusi, kad aukštas laipsnis negali būti suteikiamas „automatiškai“.
„Pavyzdžiui, atėjęs iš policijos, generalinis komisaras, iš karto netaptų generolu kariuomenėje – tai skirtingos sistemos, reikalaujančios skirtingų žinių. O čia automatiškai su pareigomis „generolas“ padovanojamas. Jis atėjo, jis vadovas – reiškia, jis generolas. Prieš tai jis galbūt buvo leitenantas, gal kapitonas, o gal niekas nebuvo – jis gauna šitą vardą su pareigomis, – ironizavo buvusi VSD pareigūnė . – Lietuvoje gali būti du generolai – visos kariuomenės ir aviacijos. O Kiti? Yra generalinis komisaras, VSD gali būti generalinis direktorius. Kam reikia ir generolo, jeigu ten jokios kariuomenės nėra“.
„Aš manau, kad visa esmė – priedai prie atlyginimų, nes rangas didina socialines garantijas“, – pridūrė buvusi VSD pareigūnė.
„Tai – užtikrintos socialinės garantijos. Ir konkretūs skaičiai jau visiškai nesvarbūs“, – pritaria jai E. Bičkauskas.
Tačiau buvusio vienos iš VSD valdybų vadovo teigimu, tie pinigai už laipsnius ne tokie jau dideli.
„Yra uniforma, antpečiai – yra ir apdovanojimai. Kartais neaišku už ką, bet jie dera prie uniformos. Antras dalykas – pinigai. Bet jie nedideli. Karininko laipsnis šio to vertas, už aukštesnį laipsnį priklauso ir didesnės išmokos, bet pas mus skirtumas sudaro vos pora trejetą dešimčių litų“, – sakė jis.
Permainų reikia. Ar jos bus?
Ministro Pirmininko tarnybos Spaudos ir komunikacijos skyriaus vedėjas A. Martusevičius Balsas.lt tikino, kad rengiamasi permainoms statutinėje valstybės tarnyboje. Tai es1 numatyta šių metų vasarį patvirtintoje Viešojo valdymo tobulinimo 2012-2020 m. programoje. Tačiau kokios jos bus, paaiškės po platesnių diskusijų.
„Tai neatskiriama nuo visos valstybės tarnybos tobulinimo ir reikalauja platesnių diskusijų tiek Parlamente, tiek su visuomenės atstovais, tiek su akademine bendruomene. Taip pat būtinas sutarimas tarp visų valstybės valdymo institucijų“, – aiškino A. Martusevičius.
„Būtų geriau, kad tose struktūrose, kurios dirba darbą, susijusį su tam tikra konspiracija, būtų tiesiog pareigos. Laipsniai čia niekuo dėti. Šių tarnybų darbas specifinis ir tikrai nesusijęs su uniformos dėvėjimu, kaip karinėse struktūrose. Todėl aš manyčiau, kad reikėtų kai kurias tarnybas paversti civilinėmis“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, paklaustas, kaip vertina tai, kad VSD FNTT ir kai kurių kitų žinybų pareigūnams suteikiami laipsniai, o šioms institucijoms vadovauja generolai.
Jis patvirtino, kad užimantiems tam tikras pareigas pareigūnams tarsi automatiškai suteikiamas tam tikras laipsnis. Tačiau tai esąs tik modelis, kuris buvo pasirinktas.
„Buvo galima rinktis ir kitokį modelį, pavyzdžiui, tarpukario Lietuvos tradiciją, kai Saugumo departamentas turėjo uniformas, bet nebuvo laipsnių“, – sakė A. Anušauskas.
Anot parlamentaro, jau parengtas ir savo eilės laukia žvalgybos įstatymo projektas. Jį svarstant bus galima kalbėti ir apie tam tikrus kitus pakeitimus. Tačiau A. Anušausko teigimu, abejotina, ar laipsnių naikinimui pritars šių tarnybų darbuotojai.
„Priežastis paprasta – tie laipsniai susiję su atlyginimu. Pavyzdžiui, VSD specifika tokia, kad žmogui suteikus aukštesnį laipsnį, jo pareigos nesikeičia. Koks nors analitikas didelės karjeros čia nepadarys, nes jis gali būti geras specialistas, bet netinkamas vadovauti. Suteikus aukštesnį laipsnį jo atlyginimas šiek tiek auga. Tie laipsniai tam tikrą motyvaciją sukuria. Todėl gal reikėtų kategorijas keisti, kad nenukentėtų jų atlyginimai“, – savo požiūrį dėstė parlamentaras.
A.Anušauskas pripažino, kad kai kuriose struktūrose dirbantys pareigūnai prie atlyginimų gauna dvejopus priedus: kaip valstybės tarnautojai ir už laipsnį. Todėl besiruošiančių svarstyti naujojo įstatymo projektą parlamentarų norėtųsi paklausti, kuo VSD ar FNTT dirbantys valstybės tarnautojai skiriasi nuo kitose valstybės įstaigose dirbančių, kad jiems nepakanka įprastos motyvacijos?
Beje, paklaustas, ar mes, mokesčių mokėtojai, tokie turtingi, kad galėtume kai kuriems valstybės tarnams mokėti už tą pačią kėdę pagal dvi skirtingas priedų eilutes, vienas buvęs aukštas VSD pareigūnas atsakė iškalbinga tyla.
Pasak A. Anušausko, žvalgybos įstatymo projekto svarstymas įtrauktas į Seimo pavasario sesiją. Tačiau kada jis bus svarstomas, parlamentaras negalėjo pasakyti. Ar po to, kai naujasis įstatymas bus priimtas, Lietuvoje sumažės generolų, kol kas atsakyti turbūt nesiryžtų niekas...
Taip pat skaitykite:
