Vyriausybė trečiadienį pritarė atnaujintai Nacionalinio saugumo strategijai ir pateikia ją svarstyti Seimui.
„Projekte atnaujintos nacionalinio saugumo prielaidos ir interesai, aktualizuotas rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašas, atnaujinti ir patikslinti nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo prioritetai ir uždaviniai, įtvirtinami sprendimai, priimti reaguojant į pasikeitusią valstybės saugumo situaciją, pokyčiai viešojo, energetinio, ekonominio, informacinio ir kibernetinio saugumo, dvišalio bendradarbiavimo ir kitose srityse. Atsižvelgiant į kintantį grėsmių pobūdį, buvo atsisakyta nuostatų, neturinčių tiesioginės įtakos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui“, - sakoma naująją strategiją aiškinančiame rašte.
Priėmus nutarimą esą bus sudarytos sąlygos visapusiškai užtikrinti valstybės saugumą, įgyvendinant prie esamos saugumo situacijos pritaikytą nacionalinio saugumo politiką.
Atnaujintos strategijos projektą rengė Vyriausybės sudaryta darbo grupė, jai vadovavo krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
„Lietuvos Respublikos saugumo aplinką ypač neigiamai veikia Rusijos Federacijos veiksmai, pažeidžiantys tarptautines normas ir griaunantys taisyklėmis pagrįstą saugumo architektūrą Europoje. Agresija prieš kaimynines valstybes, Krymo aneksija, prie Lietuvos Respublikos ir kitų šalių sienų sutelkta moderni Rusijos Federacijos ginkluotė, didelio masto puolamojo pobūdžio pratybos, pasirengimas išvien naudoti karines ir ekonomines, energetines, informacines ir kitokio pobūdžio civilines priemones, nukreiptas prieš kaimynines valstybes, gebėjimas išnaudoti vidines Lietuvos Respublikos Rytų kaimynystėje esančių šalių problemas, taip pat pasirengimas panaudoti branduolinį ginklą ir prieš jo neturinčias valstybes yra iššūkis Lietuvos Respublikos ir visos euroatlantinės bendruomenės saugumui. Šie veiksniai darys įtaką šalies saugumui ne tik trumpalaikėje, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje“, - konstatuojama dokumente.
Jame kaip grėsmės įvardytas ir augantis religinis ekstremizmas, sąlygos terorizmui bei nekontroliuojamai migracijai plisti ir kt.
Strategijai rugsėjį pritarė Valstybės gynimo taryba (VGT).
Pastarąjį kartą ši strategija atnaujinta 2012 metais.
