„Net jei Seimas leis per apkaltą už Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą nušalintam prezidentui R. Paksui balotiruotis – esminio poveikio jo vadovaujamai partijos „Tvarka ir teisingumas“ populiarumui tai nepadarys“, – mano politologas. Viešųjų ryšių ekspertas pabrėžia, kad TT neturi didelio pasirinkimo.
Kauno Vytauto Didžioji universiteto profesorius Antanas Kulakauskas teigia, kad R. Pakso asmenybės potencialas yra bemaž išsemtas. „Jei jam ir bus sugrąžinta teisė pateikti save rinkėjams, reikės palankios situacijos, kokios nors didelės krizės ir duobės. Bet net ir to gali nepakakti. Neužteks vien sėkmingai susiklosčiusių aplinkybių – gali prireikti ir didelio rėmėjo iš šalies. Nepakaks pinigų – prireiks ir vienos kitos įdomesnės idėjos, kurios kol kas nesimato“, – sakė A. Kulakauskas portalui Balsas.lt.
Pasak A. Kulakausko, TT negresia drastiškas reitingų kilimas, net jei per apkaltą nušalintojo prezidento R. Pakso vardas būtų įrašytas į Seimo rinkimų sąrašo priekį. „Ji vargu ar taps maža ir neparlamentine partija, bet kur jai labai būtų galima plėstis – nematau“, – sakė jis, tvirtindamas, kad vien fakto ir vardo nepakaktų.
TT vicepirmininkas Valentinas Mazuronis atkakliai teigia, kad partija šiaip ar taip laimės rinkimus, net jei R. Paksui balotiruotis nebūtų leista.
Viešųjų ryšių specialistas Mindaugas Lapinskas portalui Balsas.lt aiškina, kad tokia partijos bendražygių laikysena yra vienintelė įmanoma.
Lietuvoje, pasak M. Lapinsko, nori – nenori partijos yra identifikuojamos pagal jų lyderius. „Jei socialdemokratai, liberalai ar kitos, ideologija besiremiančios partijos gali rinkėjams pasiūlyti daugiau, nei tiesiog gerus vyrus ir moteris, tai dariniams, kurių vienintelis argumentas tėra spalvingas lyderis – tokios, kaip A. Zuoko, V. Uspaskicho ar R. Pakso organizacijos, lyderio vardo neafišavimas yra mirtinas smūgis.
R. Pakso poveikis partijai yra panašus į N. Zvonkės – Bunkės dalyvavimą grupėje YVA. Pavadinimas vėl užsipildo turiniu. Vienos – kitos savaitės anšlaginis turas. Naujienos žiniasklaidoje“, – aiškino viešinimo specialistas.
R. Paksas iš prezidento pareigų per apkaltą atstatydintas 2004 metų balandį, kai Konstitucinis Teismas pripažino, kad prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, suteikdamas Lietuvos pilietybę savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui. Jam mėginta kelti baudžiamąsias bylas dėl šio ir kitų epizodų, bet teismai politiką išteisino.
Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 metų pradžioje priimtas sprendimas, kad nušalinto prezidento Rolando Pakso negalima eliminuoti iš politikos iki gyvos galvos, sukėlė diskusijas ir reikalauja neišvengiamų rinkimų įstatymų bei konstitucinės doktrinos pataisų.
Seimas po pateikimo jau pritarė dviem Seimo rinkimų įstatymo pataisų projektams, kurie leistų nušalintajam prezidentui R. Paksui ateityje kandidatuoti į Seimą. Ginčas kilo dėl per apkaltą pašalintųjų asmenų galimybėms taikytinų apribojimų terminų.
Taip pat skaitykite:
