1941 m. birželio 22 d.nacistinė Vokietija užpuolė stalininę SSRS. Iki metų pabaigos keli milijonai raudonarmiečių pasidavė vokiečiams į nelaisvę.
Wehrmachto uniformą vilkintys kariai trypia rusišką „pliaską“. Ištrauka iš vaidybinio filmo „Vent d'est“ („Rytų vėjas“). Tai akimirka, kada 1945 m. gegužę į Lichtenšteiną pasitraukę Rusijos nacionalinės armijos kovotojai sužino, jog šalis neišduos jų SSRS.
Po daugelio metų šiam Lichtenšteino istorijos epizodui atminti buvo pastatytas paminklinis akmuo.
Čia Hinterschellenberg'e 1945 m. gegužės 2 d. Didžiojo Vokietijos Reicho ir Lichtenšteino sieną perėjo Vokietijos Wehrmachto Rusijos pirmosios nacionalinės armijos likučiai, vadovaujami generolo majoro Holmstono-Smyslovskio - apie 500 pilnai ginkluotų vyrų, kurie ieškojo prieglobsčio. Pirmosios derybos įvyko „Wirtschaft zum Löwen“ smuklėje; jos baigėsi tuo, kad Lichtenšteino Kunigaikštystė suteikė prieglobstį kariams. Tai buvo vienintelė šalis, kuri atsispyrė Sovietų Sąjungos reikalavimams išduoti pabėgėlius. Už dviejų metų rusai galėjo laisvai išvykti į norimas šalis.
Istorijos mėgėjams siūlau 9 min. ištrauką iš minėto filmo (kalba, deja, nevalstybinė). Gen. Smyslovskį vaidina Malcolmas McDowelas.
Lichtenšteinas atsispyrė, o anglai ir amerikiečiai išdavė Stalinui dešimtis tūkstančių buvusių SSRS piliečių: kazokų, Rusijos išlaisvinimo armijos karių („vlasovininkų“), kurie Wehrmachto gretose kovėsi su Raudonąja Armija. Sąjungininkai puikiai žinojo, kad su išduotaisiais nebus elgiamasi pagal tarptautines konvencijas.
„Jaltos aukos“ - apie 5 mln. žmonių, kurie iš Vakarų Europos ir sovietų užgrobtos Rytų Europos buvo prievarta repatrijuoti į SSRS. Iš 1,5 mln. buvusių karo belaisvių raudonarmiečių 1 mln. pateko į lagerius, 150 tūkst. buvo sušaudyta.
Sovietų ir nacių nusikaltimai Lietuvoje teisiškai sulyginti, o JAV ir Didžiosios Britanijos kolaboravimas su Stalinu nusikaltimu nelaikomas.
***
Rusijos išlaisvinimo armijos („vlasovininkų“) himno moderni versija.
