Neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjo plisti nuotrauka, kurioje užfiksuota kaip „Kalnapilio“ alaus puslapis pakeitė pavadinimą į „Kalnapilis nealkoholinis“.
„Vykdydami veiklą visuomet vadovaujamės šalyje galiojančiais teisės aktais ir įstatymais. Remiantis NTAKD pateikiama informacija, alkoholinio alaus prekių ženklų profiliai socialiniuose tinkluose įsigaliojus reklamos draudimui, nuo 2018 m. sausio 1 dienos bus draudžiami.
„Kalnapilio–Tauro grupė“ yra viena didžiausių įvairių gėrimų gamintoja ir platintoja Lietuvoje, produktų portfelyje turime ir vartotojų pamėgtus nealkoholinius gėrimus. Tarp kurių – ne tik nealkoholinis alus, bet ir gira, sultys, vanduo. Įsigaliojus alkoholio reklamos draudimui, šių produktų komunikacijai planuojame skirti daugiau dėmesio“, – tokį savo sprendimą komentavo Marijus Kirstukas, „Kalnapilio–Tauro grupės“ generalinis direktorius.
Kaip tvirtina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjas Jurgis Kazlauskas tai ne jų pasiūlymas, o pačių verslininkų paieškos, kokia forma išlikti socialiniuose tinkluose, nepažeidžiant įstatymo.
„Pagrindinis apribojimas tas, kad reklamuojant nealkoholinius gėrimus turi būti labai aiškiai įvardijama, kad tai yra nealkoholinis gėrimas: ar užrašas nealkoholinis labai didelėmis raidėmis, įvairių sprendimų yra. Kai kurie gamintojai, kiek jau pastebėjom, praktiškai naujus prekių ženklus tiems nealkoholiniams gėrimams yra suformavę, šiek tiek kitais pavadinimais, bet jau juos vartotojai akivaizdžiai atskiria. Vartotojas turi aiškiai atskirti, kad čia nealkoholinis“, – tv3.lt komentavo J. Kazlauskas.
Stebės ir socialinių tinklų „žvaigždutes“
Visų pirma alkoholio gamintojams ir prekiautojams vien pakeisti puslapių pavadinimų neužteks. Reikės ir pereiti ankstesnius įrašus bei juos pašalinti. Mat kam nors sugalvojus aktyviai dalintis senesne reklama, įmonė gali sulaukti įspėjimo.
„Jei tas įrašas iš tiesų pateiktas socialinio tinklo paskyroje kažkada anksčiau iki įstatymo įsigaliojimo, kol jis ten pasyviai egzistuoja, kaip ir viskas gerai. Jei tuo įrašu pradės dalintis vartotojai po sausio pirmos dienos, tai mūsų žvilgsnis pirmiausia nukryps į paskyros valdytoją, tai tą įmone ir paklausime, kodėl neužtikrina, kad jų nors ir anksčiau paskelbta informacija, yra dalinamasi, kodėl tam sudarytos sąlygos. Todėl rekomenduotume visus tuos įrašus pašalinti“, – sako J. Kazlauskas.
Savo įrašus teks apgalvoti ir daug sekėjų turintiems asmenims. Mat, jeigu paaiškės, kad jiems buvo sumokėta už kurio nors alkoholinio gėrimo reklamavimą socialiniame tinkle, gali grėsti baudos ne tik įmonei, bet ir pačiam fiziniui asmeniui.
„Jeigu kiltų įtarimas, kad kokia socialinio tinklo žvaigždė reklamuoja kažkokį nealkoholinį gėrimą tendencingai teikia kažkokias nuotraukas, tendencingai pasisako tais klausimais, tai mes be abejo imtumėmės įstatymais suteiktų įgaliojimų ir tirtume tokią situaciją.
Pirmiausia tai ieškotume sąsajų su tos produkcijos gamintoju ar prekybininku. Metodų nustatyti užsakovą, ypač elektroninių sąskaitų bei elektroninių pinigų pervedimo laikais, tikrai yra. Be to spręstume to paties fizinio asmens atsakomybės administravimo klausimą, nes įstatyme nusižengimo atveju yra numatyta atsakomybė už draudžiamos reklamos skleidimą ir fiziniams asmenims“, – paaiškina J. Kazlauskas.
Pasak jo, žmonės ir toliau gali kelti nuotraukas, dalintis įspūdžiais susijusiais su alkoholiniais gėrimais. Pažeidimas bus tuomet, jei bus nustatyta, kad už tokius įrašus yra apmokėjusios suinteresuotos įmonės.
Išimtis: reklama ištrūks į gatves
Tiesa, dėl reklamos yra ir išimčių. Ji ir toliau leidžiama alkoholinių gėrimų prekybos vietoje. Į tai įeina ir lauko kavinės. Tad ten ir toliau bus galima matyti įvairius prekinius ženklus ant skėčių, gėrimų pavadinimus. Tačiau gali kilti nesklandumų, jei bus sumanyta tokioje vietoje dalinti lankstinukus. Mat kol jie dalinami vietoje, kur legaliai prekiaujama alkoholiniais gėrimais, tol viskas gerai, tačiau jei lankstinukas „iškeliautų“ už prekyvietės ribų...
„Verslininkams užsiimantiems alkoholio verslu akcentavome, kad lankstinukuose leidžiama tam tikra informacija pagal įstatymą, ką legalu skelbti prekybos vietoje, tai teoriškai tokius lankstinukus kaip ir būtų galima dalinti prekybos vietoje, tačiau visada klausimas, kaip užtikrinti, kad jie nebūtų išsinešami. Nes tai jau taptų nebe prekybos vietoje skleidžiama informacija ir pats lankstinukų dalinimas toks, jau suponuotų tą, kad ne tik prekybos vietoje, bet ir plačiau siekiama tą informaciją pateikti. Dėl to lankstinukų rekomendavome nenaudoti, o tokią informaciją naudoti, kurios negalėtų išsinešti iš prekybos vietos“, – sako J. Kazlauskas.
Dar viena išimtis – automobiliai, apklijuoti alkoholinių gėrimų gamintojų lipdukais. Jeigu toks automobilis priklauso tai įmonei, legalu, kad ant jo būtų prekės ženklas ar emblema. Ar tai nereiškia, kad po miestą ims važinėtis vis daugiau automobilių apklijuotų alkoholinių gėrimų bei įmonių reklama?
Lietuvos marketingo asociacijos valdybos narys Rytis Buračas tv3.lt tvirtina, kad žinoma. „Čia ir yra žaidimas, visi ieškos būdų kaip apeiti“, – sako jis.
Tuo tarpu J. Kazlauskas sako, kad kiekviena situacija bus vertinama individualiai.
„Norėčiau tikėti, kad gamintojai ir prekybininkai pakankamai atsakingai žiūrės į tą išimtį, kad jiems leista prekių ženklą ant transporto naudoti. Jeigu matytume piktnaudžiavimą, visada yra galimybė teikti siūlymus ministerijai, kad gal tą normą reikia tobulinti“, – sako NTAKD atstovas.
Laukia kūrybiški metai
Marketingo specialistas Rytis Buračas nė neabejoja, kad kitais metais matysime daug kūrybiškų sprendimų, kaip bus bandoma apeiti alkoholio reklamos draudimo įstatymą. Pasak jo, visų pirma šie draudimai suvaržys konkurencines galimybes: rinkoje įsitvirtinę prekės ženklai ir toliau bus pastebimi, o tuo tarpu žengti naujam žaidėjui ir save pristatyti bus praktiškai neįmanoma.
Tiesa, jau iš dabartinių pavyzdžių matyti, kad sugalvojama kaip įstatymus apeiti. Pavyzdžiui, draudimas reklamuoti alkoholinių gėrimų akcijas. Pasak R. Buračo, vis tiek buvo naudojamos įvairios kainų etiketės, sugalvota kaip išskirti tą produktą ir atkreipti žmogaus dėmesį.
„Antras dalykas, tiek visi marketingo skyriai, tiek reklamos agentūros turi būti išradingesni ir ieškoti visų būdų, kaip pateikti tą informaciją vartotojui. Manau atsiras įvairių formų, kurios buvo neakivaizdžios, tose vietose, kur dar galima reklamuotis – t.y. pardavimo vietoje, bare ar kažkur kažkokia forma tie dalykai vis tiek vyks.
Gali būti kažkokie atskiri išstatymai, gali būti skonių dienos sugalvotos. Vienas iš apėjimų buvo sugalvotas – atskiros aplikacijos, parsisiunti appsą (mobiliąją aplikaciją) ir matai, kur kas parduodama pigiau ir ten nėra galimybės identifikuoti ar kažkokia reklama įdėta, ar šiaip vartotojai surinko informaciją ir pasidalino“, – pasakoja R. Buračas.
Pasak jo, jau dabar internetinėje erdvėje galiam matyti susirašinėjimų, kad panašių aplikacijų bus ir skirtų alkoholinių gėrimų reklamai.
„Klausimas, ar įmonės tai išnaudos, ar nepabijos, ar tai bus efektyvu. Bet pagrindinis dalykas, kad tai jau vyksta. Plius tie visi pervadinimai, nealkoholinis alus ar išleisti girą tokio skonio ir pan., tai – suaugusių žaidimai, savęs apgaudinėjimas. Visi suprantame, kas už to slypi, bet ne, kadangi priimtas įstatymas, priimame nustatytas kvailas žaidimo taisykles, visi linkčiojame galvomis, apsimetinėjame kvaileliais“, – teigia R. Buračas.
Jis įsitikinęs, kad ir socialiniame tinkle „Facebook“ puslapių pervadinimai daromi tikrai ne tam, kad staiga visi suprastų, jog nealkoholiniai gėrimai ali būti puikūs pakaitalai, o tam, kad prekės ženklas vis tiek išliktų galvoje.
„Mintis tokia, kad matant tą prekės ženklą tu pirktum tuo, kuo jie didžiuojasi, kur yra geriausi, gauna medalius visame pasaulyje, bet staiga atimama galimybę tai pateikti.
Čia ir yra žaidimas, visi ieškos būdų kaip apeiti. Kai yra „Apple“ ar „Harley Davidson“ mylėtojai ir išsitatuiruoja prekės ženklus ar nešioja marškinėlius su tuo atvaizdu, tai tikriausiai niekas nesužinos, ar tam vartotojui nešiojančiam alkoholį reklamuojančius marškinėlius sumokėjo, bet staiga atsiras tokių brandų fanų.
Reklamos draudimas yra išdava, kuri riboja pasekmes o ne priežastis. Šie dalykai turėtų būti nukreipti į jaunimo švietimą, socialinių atskirčių mažinimą, kad žmonės mažiau vartotų alkoholio, saikingai, sukurtų tradiciją, o ne nubraukti reklamą. Įsivaizduoti, kad visi žmonės avigalviai, parodei reklamą ir visi bėga pirkti. Niekas negėrė, pamatė reklamą ir pradėjo gerti, tokia logika“, – komentavo R. Buračas.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjas Jurgis Kazlauskas tikino, kad gamintojai ir prekybininkai aktyviai domisi bei atsakingai žiūri į naująjį įstatymą, tad sausio pirmąją visi bus pasiruošę. Pirmasis metų ketvirtis bus daugiau skirtas prevencinei veiklai, jei bus pažeidimų, bus duodama galimybių pasitaisyti.
