Nors ir įsigaliojo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo pataisos, ginčijamasi – privalo ar ne valstybės tarnautojai bei valstybės įmonių darbuotojai teikti informaciją apie savo atlyginimus, rašo „Respublika“.
Vieni – vieną, kiti – kitą
Vienas pataisų iniciatorių Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius įsitikinęs: nė viena valstybės įstaiga ar įmonė neturi teisės atsisakyti suteikti informacijos apie darbuotojų darbo užmokestį.
Tuo tarpu Vyriausybė ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pateikė savo paaiškinimus.
„Įsigaliojusio Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo pataisose nėra įvardinta, kad skelbtinas konkretaus fizinio asmens darbo užmokestis. Primename, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas saugo šiuos fizinio asmens duomenis kaip privačią informaciją. Tad bet kuriuo atveju sutikimą skelbti darbo užmokestį turi duoti pats asmuo, su kuriuo ta informacija susijusi“, - tokią informaciją antradienį išplatino Vyriausybės spaudos tarnyba.
Direktoriams nenuskilo
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Rita Vaitkevičienė „Respublikai“ pasakojo, kad eiliniam piliečiui bus iš esmės neįmanoma gauti informacijos apie jį dominančio valdininko pajamas.
„Viskas gražu su tuo įstatymu, bet privačios informacijos teikimas netaikomas. Žmogus gali parašyti prašymą, nurodyti, kam tie duomenys jam reikalingi, ir jei institucijos vadovas manys, kad jūsų tikslas yra teisėtas, tokia informacija bus suteikta“, - pareiškė moteris.
Pasak R.Vaitkevičienės, institucijos privalės pranešti, kiek uždirba jų darbuotojai, tačiau ši informacija bus nuasmeninta. Kitais žodžiais tariant, jei kam nors šautų į galvą pasiteirauti, pavyzdžiui, apie premjero Gedimino Kirkilo žmonos, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vidaus administravimo tarnybos viršininkės Liudmilos Kirkilienės darbo užmokestį, tokia informacija bus suteikta tik tuomet, jei to panorės pati L.Kirkilienė.
„Valstybinė bendrovė galės pateikti informaciją apie skyrių ar departamentų viršininkų atlyginimų vidurkius, nes tokių viršininkų galės būti, pavyzdžiui, penki. Arba galėsite paklausti, kokia alga yra didžiausia ir kokia mažiausia, ir patys skaičiuoti, bet apie konkretaus valdininko ar įmonės darbuotojo darbo užmokestį informacija negali būti teikiama“, - patikslino R.Vaitkevičienė.
Kiek „nepasisekė“ valstybės ir savivaldybių įmonių direktoriams. Jie bet kokiu atveju privalės pateikti informaciją apie savo darbo užmokestį. „Nepaisant visų Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų ir gerbimo, šis įstatymas įmonių direktorių privatumo negalės apsaugoti, tad informacija apie jų darbo užmokestį bus prieinama“, - patikino R.Vaitkevičienė.
„Anekdotinė situacija“
A.Skardžius piktinosi, kad Vyriausybė iki šiol neparengė atlyginimų teikimo tvarkos.
„Ne spaudos pranešimais nustatinėjamos tvarkos, o Vyriausybės nutarimais. Vyriausybė atostogauja, tai nėra kam tvarkų nustatyti. Tokiu atveju jos turėjo būti parengtos anksčiau. Tai yra absoliutus nonsensas, anekdotinė situacija“, - įsitikinęs Seimo Audito komiteto pirmininkas.
Pasak A.Skardžiaus, visi atlyginimai be jokių išlygų turi būti vieši.
