Darius Bendoraitis
Klestėjusios, bet netikėtai bankrutavusios AB „Raseinių melioracija“ darbuotojai ir šiandien atlyginimų ieško teismuose. Tačiau kai kurie Raseinių rajono tarybos nariai ragina sekti į bankrotą nuvedusiųjų pavyzdžiu ir bando šį gėdingą žingsnį priskirti prie nuopelnų.
Liaupsės už svetimą skriaudą
Neseniai per Raseinių rajono savivaldybėje vykusį Tarybos posėdį Tarybos narys Jordanas Kenstavičiaus netikėtai pažėrė liaupsių buvusiam rajono merui ir savo koalicijos partneriui Remigijui Ačui, dėl kurių diskutuota ir po posėdžio. Pasak J.Kenstavičiaus, R.Ačas buvęs labai puikus, apsukrus vadovas, nes už 70 tūkst. Lt nupirko Norgėlų gamybinę bazę, priklausiusią „Raseinių melioracijai“, o pardavė ją daugiau nei už 300 tūkst. Lt. Kiti Tarybos nariai savo kolegai bemat priminė, kad būtų geras biznis, jei jis nebūtų sulipdytas iš svetimų skriaudų ir ašarų. Šio biznio esmė tokia: R.Ačo valdymo laikotarpiu savivaldybė tikrai iš „Raseinių melioracijos“ sugebėjo nupirkti nekilnojamojo turto – gamybinę bazę Norgėluose – už juokingą kainą – kiek daugiau nei 70 tūkst. Lt. Tačiau niekam nebuvo paslaptis, kad šį turtą iš savivaldybės už tokią pat ar net mažesnę kainą perpirks su R.Aču sietas „Bilderis“. Rajono verslininkai, supratę užmačias, nusprendė dalyvauti aukcione ir pasiūlė kainą, kuri daugmaž buvo verta to objekto – per 300 tūkst. Lt. Savivaldybei nebeliko nieko kito, kaip parduoti turtą už tikrąją kainą, o kadangi to objekto „Bilderiui“ reikėjo, nes buvo šalia, jis buvo priverstas tiek ir sumokėti. Rajono verslininkai tiesiog sukliudė užmačioms. O melioratoriai liko eilinį kartą apgauti šių „apsukriųjų, gerųjų“ vadovų dėka, nes buvę šios bankrutuojančios įmonės darbuotojai iki šiol negali atgauti net savo uždirbtų atlyginimų, veiksmas persikėlė į teismus. Šiandienos valdantieji klausia, ar R.Ačas, J.Kenstavičius ir kiti buvę valdantieji dėl to nesijaučia kalti? Valdantieji mano, kad turėtų jaustis, nes tokie jų veiksmai vedė tiesiausiu keliu būtent į bankrotą – „subankrotino“ savo savivaldybės įmonę ir dar tuo didžiuojasi.
Savivaldybė – prieš savo žmones
Vienas buvęs „Raseinių melioracijos“ specialistų apie šį biznį taip kalbėjo: „Iš pradžių buvo sunku net patikėti, kad savos savivaldybės vadovai eitų prieš savo rajono žmones. Deja, greitai ne tik patikėjome, bet ir savo kailiu tai pajutome. Kai ta bazė buvo pusdykiai parduota, mes jau atlyginimų nebegavome. Žmonės ir šiandien savo uždirbtų pinigų tebeieško teismuose ir nelabai tikisi juos atgauti.“
„Raseinių melioracijos“ darbuotojai, sužinoję, kad jų turtas parduotas pusdykiai ir kad tas pirkėjas yra Raseinių savivaldybės įmonė, pagalbos kreipėsi į visas įmanomas šalies institucijas, siuntė laiškus su šimtais parašų Prezidentūrai ir Seimo pirmininkei, premjerui ir generaliniam prokurorui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir kt.
„Norgėlų kaime, šalia Raseinių miesto, 2,5 ha plote buvo AB „Raseinių melioracija“ priklausantys trys pastatai, kuriuose buvo bendrovės mechaninės dirbtuvės, sandėliai, padalinio kontora. Nepriklausoma turto vertinimo įmonė šiuos pastatus įvertino 296 tūkst. litų. Šiai pardavimo kainai pritarė ir akcinės bendrovės Stebėtojų taryba 2010 metų sausio 14 d. susirinkime. Tačiau šie pastatai parduoti už 70 tūkst. Lt, neskelbiant aukciono. Manome, kad šis sandoris yra puiki priedanga minėtą objektą perleisti žinomam Raseinių rajono politikui, kuruojančiam UAB Raseinių autobusų parką“, – rašė laiškuose žmonės. Deja, į jų raštus niekas nereagavo.
Cinizmo viršūnė
Politikų didžiavimasis geru bizniu privertė prabilti ir buvusį ilgametį „Raseinių melioracijos“ vadovą Antaną Siudiką: „Tai yra tiesiog cinizmo viršūnė. Pardavė objektą be aukciono, neskelbė spaudoje, pardavė keletą kartų mažesne kaina, nei buvo nustatę ekspertai, o darbuotojams liko neišmokėta apie 250 tūkst. Lt vien atlyginimų, jau nekalbant apie tai, kad vėjais buvo paleista pelningai dirbusi įmonė.“
Pusvelčiui buvo ištąsytas ir kitas „Raseinių melioracijos“ turtas. Antai pastatas, kurį įmonė nuomojo Tauragės techninių apžiūrų centrui, buvo parduotas už 70 tūkst. Lt, nors nepriklausomas ekspertas jį buvo įvertinęs 176 tūkst. Lt. Ši suma dar absurdiškesnė atrodo žinant, kad vien nuomos mokestis įmonei per metus atnešdavo apie 30 tūkst. Lt pajamų.
Patyliukais buvo parduotas ir dviaukštis valgyklos-parduotuvės pastatas Ariogaloje. Parduotas už 125 tūkst. Lt su visa viduje buvusia įranga ir prie pastato esančiomis pagalbinėmis patalpomis. Tiek tuo metu Ariogaloje kainavo 3–4 kambarių butas.
Be aukciono ir be viešos informacijos spaudoje už 55 tūkst. Lt buvo parduotas ir 1 000 t talpos grūdų sandėlis Liktėnų kaime su grūdų džiovykla, grūdų valymo ir transportavimo įranga, aruodais bei 30 t automobilinėmis svarstyklėmis. Sako, vien už aruodų lentas buvo galima gauti 20 tūkst. Lt.
Atėjo „berniukai“ iš Kauno
Iki čia minimų įvykių „Raseinių melioracija“ buvo klestinti įmonė: 2008 m. įmonė atliko darbų už 23 mln. Lt ir gavo pelno 1,3 mln. Lt. Įmonės sąskaitoje buvo 2,7 mln. Lt. Be to, kitos įmonės „Raseinių melioracijai“ buvo skolingos 3,5 mln. Lt, o pati įmonė turėjo tik 1,6 mln. Lt skolų. Panašiais rodikliais įmonė džiaugėsi ir 2009 m. pirmą pusmetį. Deja, tik pusmetį, nes 2009-ųjų liepą netikėtai buvo pakeistas „Raseinių melioracijos“ vadovas – iš pareigų buvo atleistas per keturis dešimtmečius įmonei vadovavęs Antanas Siudikas, o į jo vietą buvo „pasodintas“ Ramūnas Noreika, „berniukas iš Kauno“, ničnieko neišmanantis apie tokios įmonės specifiką, neturintis techninio išsilavinimo. Šis savo pavaduotoju pasirinko „dar vieną berniuką iš Kauno“, Benių Mažeiką, nors senasis įmonės vadovas lengvai vertėsi ir be pavaduotojo etato. Ir tada viskas pradėjo ristis žemyn neįtikėtinu greičiu. „Čia nieko nepameluosi. Pažiūrėkite įmonės rodiklius atitinkamais metais ir vaizdelis bus kaip ant delno. Net per pačią krizę mes laiku gaudavome atlyginimus, gal tik vieną vienintelį mėnesį kažkiek vėlavo, o kai tik TIE atėjo – 3,5 mln. Lt įmonės skolos ir bankrotas“, – liejo nuoskaudas žmonės.
A.Siudikas, paklaustas, kodėl jis buvo atleistas iš „Raseinių melioracijos“ vadovo pareigų, atsako tiesiai: „Nesutikau su pasiūlymais dėl Juodkrantės poilsiavietės. Mūsų įmonė Juodkrantėje turėjo 50 vietų poilsio namus, kuriuos kauniečiams labai knietėjo paimti. Atsisakiau veltis į avantiūras. O kai nesutikau, tai, progai pasitaikius, buvau staigiai pakeistas, mūsų bendrovės akcijos iš Kauno apskrities buvo perduotos Žemės ūkio ministerijai, kuriai tuo metu vadovavo Kazys Starkevičius.“
