Didžiausios opozicinės partijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Andrius Kubilius ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Gediminas Kirkilas Lietuvos radijo „Aktualijų studijoje“ susiginčijo, kuri partija demokratiškesnė.
Abiejų buvusių premjerų partijos po kelių savaičių rinks pirmininkus.
„Pats džiaugiuosi, kad prieš aštuonerius metus pasiūliau rinkti pirmininką dalyvaujant visiems partijos nariams. Tuo, beje, mes skiriamės nuo socialdemokratų, kurių suvažiavimas ir rinkimai taip pat vyks netrukus, tačiau niekas net nežino apie tuos rinkimus. Tai rodo skirtumą, kiek vidinės demokratijos, kiek galimybių diskutuoti ir pasirinkti yra mūsų partijoje ir kiek socialdemokratų, kurie dar turi problemų eidami europietiškos socialdemokratijos link“, – sakė A. Kubilius.
G. Kirkilas į tai atkirto, kad konservatoriai patys vengia lyderių kaitos, o važinėjimo po skyrius bei šalininkų telkimo jis teigė nelaikąs demokratijos etalonu. „Mūsų partijoje rinkimai vyksta visiškai slaptai. <...> Mano požiūriu, šita sistema, kurią jūs sukūrėte, yra nelabai skaidri, bet jūs pasirinkote – jūsų reikalas. <...> Rinkti balsus skyriuose... Net nežinau... Žinau, kad ir Aliaksandras Lukašenka dvi savaites vykdo rinkimus ir surenka daug balsų, bet niekas nepripažįsta“, – šaipėsi jis.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas Ramūnas Vilpišauskas „pirminių rinkimų“ partijos viduje idėją vadino prieštaringa. „Didžiausias iššūkis bus sudarant galimybę savo nariams apsispręsti taip, kad išrinktas pirmininkas neturėtų problemų konsoliduodamas savo partiją. <...> Labai dažnai tos pirminių rinkimų diskusijos tarp pirminių rinkimų kandidatų vyksta labai aštriai ir paskui būna labai sunku sutelkti“, – sakė R. Vilpišauskas ir užsiminė apie JAV prezidento rinkimų batalijas.
Pasak R. Vilpišausko, abiem partijoms būdinga tam tikra vidinė demokratija ir nuomonių įvairovė, tačiau procedūriniai sprendimai gali būti įvairūs. „Bendrai sakyčiau, kad abiem partijoms būdinga. tai, jog jose yra žmonių, turinčių skirtingą nuomonę. <...> Tiesiog yra tam tikra sveiko proto riba, kiek vidinės partinės diskusijos gali veikti vėliau išrinkto lyderio galimybes sutelkti organizaciją“, – aiškino jis.
***
TS-LKD partijos pirmininko posto sieks dabartinis partijos pirmininkas A. Kubilius, TS-LKD partijos pirmininko pavaduotojas Valentinas Stundys, europarlamentaras Vytautas Landsbergis ir europarlamentarė Laima Andrikienė.
Parlamentaro Naglio Puteikio kandidatūros nepatvirtino partijos prezidiumas, remdamasis ankstesniu partijos Priežiūros komiteto sprendimu, esą šis politikas savo veikla kenkia partijos prestižui.
LSDP suvažiavimas vyks gegužės 4 dieną. Kaip trečiadienį portalui balsas.lt sakė šios partijos vicepirmininkas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, jo žiniomis, registruota vienintelė kandidatūra į partijos pirmininkus – dabartinio lyderio Algirdo Butkevičiaus. „Visiškai tikras nesu. Nes dar ne visi skyriai pateikė informaciją, bet man atrodo, kad taip“, – sakė jis.
Kaip nurodoma TS-LD įstatuose, partijos pirmininkas renkamas dvejų metų kadencijai. Pasibaigus kandidatų kėlimo terminui, visiems kandidatams skiriamas vienas mėnuo rinkimų agitacijai vykdyti. Paskui savaitę balsuojama. Tiesioginiai TS-LKD pirmininko rinkimai laikomi įvykusiais, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų partijos narių. Išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris surenka daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių TS-LKD narių balsų. Šiemet Konservatorių partijos suvažiavimas numatomas balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje.
LSDP statutas pirminių rinkimų nenumato. Pirmininkas slaptu balsavimu suvažiavime renkamas kas dveji metai. Kaip nurodoma LSDP statute, kandidatams į LSDP partijos pirmininkus būtinas 3 metų nepertraukiamas partinis stažas.
