Naujausi visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad šiuo metu Prezidente Dalia Grybauskaite pasitiki mažiausiai žmonių nuo jos kadencijos pradžios. Specialistai tai aiškina pasipylusiomis šalies vadovės klaidomis tiek užsienio politikoje, tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos skandale, tiek nevetuojant kontroversiškų įstatymų, tiek kitur, rašo „Respublika“.
Prezidentės D. Grybauskaitės reitingus Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ nustato nuo pat 2004-ųjų, kai ji tapo Europos komisare. Politikei 2009 m. pavasarį paskelbus, kad ji dalyvaus Lietuvos prezidento rinkimuose, jos populiarumas šoktelėjo iki 84 proc., paskui siekė ir 85 proc. O dabar, nuo metų pradžios, krito net 8 proc. - iki 75 proc. ir yra žemiausias per jos kadenciją.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus politologo Algio Krupavičiaus, Prezidentė pateko į nesibaigiantį klaidų ruožą, besitęsiantį tris ar daugiau mėnesių. Paskutinė jų - atsisakymas vykti į Lenkiją šios šalies prezidento kvietimu.
„Didelę įtaką žmonių nuomonei padarė jos laikysena FNTT skandalo atžvilgiu. Iš pradžių ji aiškino, kad vidaus reikalų ministras niekuo dėtas, paskui poziciją pakeitė norėdama tapti tariama taikdare. Be to, “telefoninės teisės„ taikymas, kai Prezidentė liepė atleisti FNTT vadovą, irgi buvo labai svarbus elementas. Reitingų nepakėlė ir ministro Raimundo Palaičio atleidimas, nes ji, to viešai nepareikšdama, pripažino savo klaidą FNTT skandale. Klaidų buvo ne viena ir ne dvi. Ir dėl to visuomenės nuomonė apie ją ėmė keistis, nors buvo bandoma kai kuriais sprendimais “nupirkti„ palankumą, taisyti reputaciją. Pavyzdžiui, vetuojant Seimo sprendimą dėl viešųjų pirkimų išimčių politinėms partijoms“, - „Respublikai“ sakė profesorius.
A. Krupavičius klaida laiko ir D.Grybauskaitės vykdomą Lietuvos užsienio politiką, dėl kurios nuo mūsų nusisuko kaimynė Lenkija, atšalo santykiai net ir su broliais latviais.
„Šitoje vietoje atsakymas yra labai paprastas. Kiekvienas prezidentas turi ir asmeninius prioritetus. Užsienio politika dabartinei Prezidentei aiškiai nėra pati patraukliausia veiklos sritis, nors pagal Konstituciją ji tokia privalo būti. Antras dalykas - D. Grybauskaitė šitoje srityje yra gana prasta mokinė, nes daro išties elementarias klaidas nuo pat prezidentavimo pradžios. Pirmas didžiulis akibrokštas buvo NATO viršūnių susitikimas Prahoje. Ją pakvietė JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama). Mūsų Prezidentė pareiškė, kad pietų nevažiuos. Tačiau čia buvo tik pati pradžia“, - priminė A.Krupavičius.
Anot jo, be jau minėto pastarojo atsisakymo vykti į Lenkiją, stulbino ir kiti užsienio politikos neišmanymo pasireiškimai.
„Pavyzdžiui, labai nustebino jos kalba šių metų Vasario 16-ąją S. Daukanto aikštėje kartu su Lenkijos prezidentu Bronislavu Komorovskiu (Bronislaw Komorowski). B. Komorovskis savo kalboje daugybę kartų mini, kodėl Lietuva Lenkijai yra labai svarbi, kad abi valstybes sieja bendra istorija. O Lietuvos Prezidentė apie Lenkiją nepasakė nė vieno žodžio. Nė vieno žodžio savo viešoje oficialioje kalboje, sakydama ją kartu su Lenkijos prezidentu. Nepasakė nė žodžio nei apie Lenkiją, nei apie lenkus. Pagal diplomatinį etiketą tai yra didžiulis akibrokštas. Šiaip ar taip, tokiomis progomis bent jau pasakoma, kas yra kartu, kad atstovauja tam ir tam. O čia net nebuvo užsiminta, kad Lenkijos prezidentas yra kartu pasiruošęs sveikinti lietuvius su švente“, - sakė A. Krupavičius.
Pasak politologo, ankstesnį D. Grybauskaitės populiarumą lėmė jos suformuotas ryžtingos, kategoriškos, stiprios prezidentės įvaizdis. Tačiau profesorius priminė, kad per atkurtos Lietuvos istoriją visi prezidentai turėjo itin aukštus reitingus: tiek Algirdas Brazauskas, tiek Rolandas Paksas, tiek Valdas Adamkus. Jų reitingai irgi siekdavo 80 proc.
Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto profesorius teisininkas Alfonsas Vaišvila stebisi visuomenės įsitikinimu, kad Prezidentė atsakinga tik už užsienio politiką, tačiau esą yra visai nekalta dėl priimamų žalingų įstatymų, todėl jos reitingai iki šiol ir buvo aukšti.
„Žmonės nesuvokia tikrojo prezidento vaidmens, ypač priimant įstatymus. Ne su prezidentu siejama atsakomybė. Žmonės piktinasi įstatymais ir kaltina Seimą, kurio reitingai nepakyla aukščiau nei 10 proc., o Prezidentės vis laikėsi apie 80 proc. Bet tai absurdiška logika. Juk nė vienas įstatymas Lietuvoje neįsigalioja, kol jo nepasirašo prezidentas. Teisiniu požiūriu atsakingas ne tas, kas priima įstatymo projektą, o tas, kas jį pasirašo. Prezidentas atsako už kiekvieną judesį mūsų valstybėje, jei tas judesys yra įformintas įstatymu. Jei prezidentas mato, kad įstatymas ydingas - gali jį vetuoti, tačiau tai daro retai. Jei žmonės tai suvoktų, Prezidentės reitingai niekada nebūtų tokie aukšti. Aišku, ir nebūtų toks žemas kaip Seimo, nes jį visuomenė vertina ne vien dėl jų įstatyminio darbo kokybės, bet ir dėl parlamentarų elgesio“, - „Respublikai“ sakė A.Vaišvila.
