Automobilių gamintojų noras įtikti dėl SUV pamišusiems vairuotojams suteikė laisvę inžinieriams, kurie anksčiau netipinius, retkarčiais beprotiškus sprendimus pritaikydavo sedanuose ar hečbekuose.
Šį kartą jūsų akiratyje – veržlūs, galingi visureigiai, apie kuriuos dar neseniai visi kalbėjo, o dabar jie išliko tik interneto archyvuose, nes dauguma juos tiesiog užmiršo.
Audi Q7 V12 TDI
- Variklio galia – 500 AG ir 1000 Nm
- Akceleracija – 5,5 sekundės iki 100 km/val.
- Maksimalus greitis – 250 km/val.
Dyzelinių variklių populiarumo pike pasirodžiusi „Audi Q7“ versija sugebėjo priblokšti net ir daug ko mačiusius. 6,0 litrų, 12 cilindrų monstras, vartojantis dyzeliną buvo visos „Volkswagen“ grupės pažiba ir pasididžiavimas. Na, bent jau trumpą laiką.
Iš esmės, V12 variklis buvo sukurtas suporavus du standartinius 3,0 litrų, V6 dyzelinius variklius, kuriuos iki šiol galima rasti naudotuose „Audi A4“ ar „Audi A6“ modeliuose. Be to, populiarių agregatų bendrystės ryšį išduoda vienodas V6 ir V12 variklių cilindro skersmuo ir stūmoklio eiga – atitinkamai 83 mm ir 91,4 mm.
Nepaisant šių panašumų, V12 variklis buvo ypatingai kompaktiškas – jis yra tik 166 mm ilgesnis už kitą „Volkswagen“ grupės pasididžiavimą – 4,2 litro, V8 dyzelinį motorą. 
Kadangi masyvų visureigį į priekį gynęs variklis 1000 Nm sukimo momentą išvystydavo ganėtinai plačiame 1750 - 3250 aps/min. sūkių diapazone, bet koks spustelėjimas akceleratoriumi baigdavosi kitų eismo dalyvių išgąsčiu.
„Audi Q7 V12 TDI“ taipogi turėjo keturių varančiųjų ratų pavarą, kuri sukimo momentą tarp priekinės ir galinės ašies paskirstydavo 40:60 koeficientu, tačiau vargu ar tai daugeliui didingo „Audi Q7“ visureigio savininkų rūpėjo. Vietoje to „Audi Q7“ džiugino adaptyviais amortizatoriais ar pneumatinės pakabos konfigūracija, kurios veikimo parametrus buvo galima keisti akimirksniu.
Akivaizdu, jog „Audi“ norėjo sukurti SUV automobilių karalių, ir panašu, jog jiems pavyko tai padaryti. Kita vertus, dabar jis atrodo kaip perteklinis bandymas įtvirtinti savo markės statusą.
BMW X5 4.6iS
- Variklio galia – 347 AG ir 480 Nm
- Akceleracija – 6,5 sekundės iki 100 km/val.
- Maksimalus greitis – 240 km/val.
Naujo tūkstantmečio pradžioje pasirodęs pirmasis BMW markės SUV tapo stulbinančiu bestseleriu. Europoje, Jungtinėse Valstijose ir netgi Australijoje „BMW X5“ labai greitai pranoko bendrovės lūkesčius ir tuo pačiu pradėjo SUV automobilių karą tarp „Audi“, BMW ir „Mercedes-Benz“.
Iki šių dienų pirmoji „BMW X5“ modelio karta išlieka ganėtinai paklausiu naudotu automobiliu. Nors daugelis iš jų turi dyzelinį variklį, tačiau net neabejojame, jog bent keletas „BMW X5“ savininkų Lietuvoje turi „4,6is“ arba „4,8is“ versijas su V8 varikliu. 
„BMW M“ padalinio specialistų sukurtas „BMW X5“ pasirodė ne iš karto, tačiau tai nereiškia, jog BMW nebandė šiam visureigiui suteikti sportiškumo. „4,6is“ versija turėjo tapti pagrindine „Mercedes-Benz ML 55 AMG“ alternatyva.
Bavarai į šį prabangų visureigį sumontavo V8 variklį, tačiau jis nebuvo absoliučiai identiškas tam, kurį galėjome rasti kituose BMW modeliuose. Pavyzdžiui, buvo padidintas variklio cilindro skersmuo ir stūmoklių eiga. Taip pat buvo sumontuoti nauji įsiurbimo ir išmetimo paskirstymo velenai. Taipogi buvo padidintas suspaudimo laipsnis – iki 10,5:1. 
Šis mačo visureigis su ypatingai plačiomis padangomis turėjo ne tik galingesnį variklį, bet ir standesnę pakabą. Naujos spyruoklės, amortizatoriai bei papildomi stabilizatoriai buvo kone svarbiausias atributas kuriant naują „BMW X5 4,6is“ versiją.
2003 metų rudenį BMW pristatė atnaujintą „X5“ modelių gamą bei modernizuotą „4,8is“ modifikaciją. Nors vizualiniai pokyčiai buvo minimalūs, tačiau techninė pusė turėjo žymiai daugiau patobulinimų. Pavyzdžiui, diferencialinę visų varančiųjų ratų pavarą pakeitė „xDrive“ sistema su daugiadiske sankaba, o „M62“ variklius pakeitė „N62“ analogai.
Chevrolet Trailblazer SS
- Variklio galia – 400 AG ir 542 Nm
- Akceleracija – 5,7 sekundės iki 100 km/val.
- Maksimalus greitis – 210 km/val.
Įspūdingo tūrio varikliai amerikietiškuose automobiliuose nėra ypatingai retas reiškinys. Jie atsiranda ne tik entuziastams skirtuose modeliuose, bet ir įprastuose, kasdieninėms reikmėms skirtuose automobiliuose.
Šiaurės Amerikoje vienas populiariausių SUV automobilių buvo „Chevrolet Trailblazer“. Didelis, platus, patogus ir pigus, o jeigu tai „SS“ versija - greitas.
Vos keletą metų gamintas modelis galėtų būti vadinama visureigiška „Corvette“, mat po variklio dangčiu slypėjo 6,0 litrų aštuoniuke, kuri dirbdama laisva eiga džiugindavo amerikietiškiems automobiliams būdingu burbuliavimu.
Šiame visureigyje šis motoras išvystė 400 arklio galių arba šiek tiek mažiau negu „Corvette“ ir „Pontiac GTO“ modeliuose, mat pastaruosiuose tūnojęs agregatas turėjo pakoreguotą įsiurbimo ir išmetimo sistemą.
„Chevrolet Trailblazer SS“, estetiniu požiūriu, atrodo ganėtinai kukliai, tačiau panašu, jog būtent to automobilio kūrėjai ir siekė. Jokių spoilerių, išpūstų ratų arkų – tik subtiliai putlesni buferiai bei žemesnė kėbulo prošvaisa.
Mercedes-Benz ML 55 AMG
- Variklio galia – 347 AG ir 510 Nm
- Akceleracija – 6,9 sekundės iki 100 km/val.
- Maksimalus greitis – 232 km/val.
Jeigu norite sužinoti kada suklestėjo SUV automobilių segmentas, tuomet įjungus laiko mašiną reikėtų sugrįžti į dešimtą dešimtmetį.
JAV pasirodę „Cadillac Escalade“, „Lincoln Navigator“ ar „Ford Explorer“ sukėlė tikrą revoliuciją, o šios revoliucijos pasekmė – „Mercedes-Benz ML“.
Vokietijos automobilių pramonės milžinas tikrai nenorėjo stovėti nuošalyje ir stebėti kaip pagrindiniai konkurentai išnaudoja naują automobilių segmentą, kuris šiandien neša įspūdingo dydžio pelną.
„Mercedes-Benz ML“ buvo siūlomas su labai plačia variklių gama, tačiau JAV vairuotojų poreikius kone idealiai patenkino „AMG“ versija – su masyviu V8 varikliu.
Variklio skyriuje tūnojo patikimas „M113“ vardu pavadintas variklis. Jį „Mercedes-Benz“ naudojo S klasės sedane bei „SL“ rodsteryje, tačiau „AMG“ raidėmis padabintas „ML“ naudojo modifikuotą jau egzistuojančio variklio versiją.
„AMG“ inžinieriai sumontavo kaltinį alkūninį veleną, padidino variklio tūrį, perdarė įsiurbimo kolektorių bei sumontavo lengvus paskirstymo velenus.
Prieš dvidešimt metų amerikiečių leidinys „Car & Driver“, išbandę naująją modelio versiją pabrėžė, jog „ML 55 AMG“ iki 100 km/val. įsibėgėdavo greičiau nei per 7 sekundes ir pasiekdavo 227 km/val. maksimalų greitį.
Šiandien šie parametrai nekeltų didžiulio įspūdžio, tačiau anuomet „Mercedes-Benz ML 55 AMG“ buvo lyginamas su grynakraujais sportiškais kupė.
Volkswagen Touareg W12
- Variklio galia – 450 AG ir 550 Nm
- Akceleracija – 5,9 sekundės iki 100 km/val.
- Maksimalus greitis – 250 km/val.
Kuomet „Porsche“ pristatė pirmosios kartos „Cayenne“, daugelis nepraleido progos pabrėžti, jog tai – tik gerokai brangesnis „Volkswagen Touareg“.
Nors šis pareiškimas gali padėti įžeisti „Porsche Cayenne“ vairuotojus, tačiau bendros platformos naudojimo sąvoka yra gerokai platesnė negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Volkswagen“ siekdama pabrėžti „Touareg“ visureigio išskirtinumą, šį modelį aprūpino su dviem neeiliniais varikliais: 5,0 litrų V10 ir 6,0 litrų W12.
10 cilindrų dyzelinis agregatas išvystė 313 arklio galių ir net 750 Nm siekiantį sukimo momentą. Jis buvo pasiekiamas variklio tachometro rodyklei perkopus 2000 aps/min. ribą. Šios versijos pasirodymo metu, britų laida apie automobilius „Fifth Gear“, norėdama pademonstruoti V10 variklio galią, prie visureigio prikabino „Boeing 747“. 
Didesnį įspūdį automobilistų pasauliui padarė 2004 metais pasirodžiusi „Touareg 6.0 W12“. Tai – ypatingai reta modifikacija, turėjusi 6,0 litrų, W12 tipo variklį, kurio konfigūracija buvo labai panaši į tą, kurią galėjome rasti „Bugatti Veyron“.
Šis motoras išvystė 450 arklio galių ir 550 Nm sukimo momentą. Paspaudus akceleratoriaus pedalą, prietaisų skydelyje matomi skaičiai keitėsi sportiškiems hečbekams būdingu tempu.
Gamintojas oficialiai deklaruoja, jog ši versija iki 100 km/val. įsibėgėja per 5,9 sekundės. Tai – respektabilus rezultatas, tačiau didesnį įspūdį kelia automobilio pagreitis nuo 100 iki 200 km/val. 
