„Prie ruso buvo geriau.“ Tai frazė, kurią išgirdęs neretas lietuvis gniaužia kumštį. Frazė, kurios koktumas stumia į neviltį ir verčia dar kartą atidžiau pasižiūrėti, ar efektyviai naudojamos švietimui skirtos lėšos. Vis dėlto, kalbant apie praeitį, galima pastebėti vieną įdomią tendenciją – teigiantieji, kad sovietinio bato padas ant tautos veido kūrė šiltesnę gerovę nei savarankiška politinė savivalda, nuolat prikiša, kokie skurdžiai Europos mastu esame.
Nors lygiavimasis į geriausius visuomet sveikintinas, kodėl nepasižiūrėjus, iš kur atėjome. „Ekonomika.lt“ pateikia skaičiais išreikštas priežastis, kodėl „prie ruso“ geriau gyventi įmanoma buvo nebent užsidėjus neperšaunamo stiklo rožinius apatijos akinius.
Iš pradžių derėtų paminėti, kad bet koks finansinės valstybių gerovės vertinimas – subjektyvus procesas. Turint omenyje, kad 1990 metais nė vienoje iš aptariamų (jos nebuvo išvardytos) valstybių nefunkcionavo rinkos ekonomika, statistiniai duomenys, surinkti remiantis demokratiniam pasauliui taikomais metodais, gali nebūti labai tikslūs.
Nusprendėme pasikliauti 70 metų veiklos patirtį sukaupusiu Pasaulio banku (PB), Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir Jungtinių Tautų Organizacija (JTO).
Prabėgus daugiau nei dviem dešimtmečiams, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga, statistiniai buvusių komunistinių valstybių duomenys rodo viena – politinės skyrybos visiems išėjo į naudą. Skirtingais keliais pasukusių valstybių ekonomika išsipūtė net kelis kartus. Baltijos šalys, visą dėmesį sutelkusios į siekį tapti integralia Vakarų pasaulio dalimi, ūgtelėjo daugiau nei keturis sykius. Skaičiuojama, kad prieš 24 metus Lietuvos ekonomikos dydis, pašalinus infliacijos įtaką, siekė maždaug 10 mlrd. JAV dolerių (25,5 mlrd. litų). 2013-aisiais mūsų BVP buvo vertinamas jau beveik 47 mlrd. dolerių (120 mlrd. litų).
Panašią yra ir Estijos bei Latvijos padėtis. Šių šalių ekonomika laisvės dešimtmečiais atitinkamai augo nuo 5 mlrd. dolerių (12,8 mlrd. litų) ir 7,4 mlrd. dolerių (18,8 mlrd. litų) iki 24,3 mlrd, dolerių (62 mlrd. litų) ir 30 mlrd. dolerių (76,5 mlrd. litų).
Tiesa, panašias tendencijas galima pastebėti ir kitose iš SSRS gniaužtų ištrūkusiose valstybėse. Rusijos ekonomika taip pat paaugo keturis kartus – nuo 516 mlrd. dolerių (1,2 trln. litų) 1990-aisiais iki 2,1 trln. dolerių (5,3 trln. dolerių) pernai.
Dideliu augimu pastarąjį dešimtmetį džiaugėsi ir naudingų iškasenų daug turinčios valstybės Kazachstanas bei Turkmėnistanas. TVF duomenimis, kazachų ekonomika išsipūtė įspūdingiausiai – beveik 10 kartų. 1990-ais kazachų ekonomika per metus įsuko 26,7 mlrd. dolerių (68 mlrd. litų), o praėjusiais metais ši Centrinės Azijos šalis jau generavo 225 mlrd. dolerių (573,8 mlrd. litų).
Baltijos šalys – turtingiausios
Vis dėlto valstybės ekonomikos dydis toli gražu nenusako, kokia ši yra turtinga. Norėdami išsiaiškinti, kuri iš buvusių SSRS valstybių šiuo metu gali pasigirti didžiausiu turtu, pasitelkėme visiems suprantamą BVP vienam gyventojui rodiklį.
Prie straipsnio pateikta lentelė atspindi tendenciją, negailestingai paneigiančią mitą, kad prie ruso buvo geriau. BVP lygis, tenkantis vienam gyventojui, rodo, kad geriausiai sekasi šalims, kurios aktyviausiai bėgo rinkos ekonomikos takais. Baltijos šalių BVP vienam gyventojui šoktelėjo daugiau nei 5 kartus ir pranoksta visų buvusių sovietinių valstybių rodiklius.
Akivaizdi šio rodiklio lyderė – Estija. Šiaurinės Baltijos valstybės gyventojui pernai teko kiek daugiau nei 18 tūkst. JAV dolerių (46 tūkst. litų) – nemažas šuolis, palyginti su 1990 metais, kai vienas estas kūrė 3,1 tūkst. dolerių (7,9 tūkst. litų) ekonomikos. Antroje vietoje yra Lietuva – vienam lietuviui per metus teko 15,6 tūkst. dolerių (39,8 tūkst. litų). Trečia pozicija dalijasi Latvija ir Rusija, kurių gyventojams pernai teko 14,9 tūkst. dolerių (37,9 tūkst litų) BVP. Galima pridurti, kad, skirtingai nei 1990-aisiais, Rusija nebėra didžiausią BVP vienam žmogui kurianti valstybė. Šią poziciją dabar užima Estija ir Lietuva.
Dar daugiau, pateiktoje lentelėje galima išvysti nemenkus ir kitų šalių BVP prieaugius, tačiau verta atkreipti dėmesį, kad visos augusios valstybės, išskyrus Baltijos šalis, gali mėgautis nemenkais gamtos teikiamais turtais, kurių kainų augimas per pastaruosius 15 metų leido smarkiai įsukti ekonomikos variklius.
Ypač greitai augančio Kazachstano BVP kai kuriais šio tūkstantmečio metais didėjo daugiau nei 20 proc. Tokios valstybės kaip Ukraina, Gruzija ir Baltarusija, ne taip sparčiai keliavusios rinkos ekonomikos link bei susidūrusios su rimtais demokratijos prisijaukinimo iššūkiais, paaugo palyginti nedaug.
Socialiniai pirmūnai
Siekiant aiškumo atsižvelgta ir į socialinius valstybių tyrimus, tokius kaip JTO sudaromas Žmogaus socialinės raidos indeksas (HDI), kuris vertina piliečių gyvenimo trukmę, raštingumą, išsilavinimą, gyvenimo kokybę ir standartus.
Ko gero, neverta stebėtis, tačiau ir šiuo atžvilgiu Baltijos šalys pranoksta buvusios SSRS valstybes. Dar daugiau, Lietuva, Latvija ir Estija yra vienintelės sovietinio penkioliktuko valstybės, patenkančios į „itin aukšto išsivystymo“ kategoriją su Vakarų valstybėmis. Kasmet skelbiamame indekse Lietuvai tenka 41 vieta, Latvijai ir Estijai atitinkamai 44-a ir 33-ia vietos.
Arčiausiai Baltijos šalių rikiuojasi Baltarusija, kuri patenka į 50-ą vietą. Rusija (55), Gruzija (72), Ukraina (78), Armėnija (87), Azerbaidžanas (82), Kazachstanas (69) patenka į aukšto išsivystymo valstybių gretas. Uzbekistanas (114), Turkmėnistanas (102), Kirgizija (125), Tadžikistanas (126) patenka į vidutinio išsivystamo valstybių gretas ir lenkia tik ypač neturtingas Afrikos šalis.
Galiausiai nereikia labai stengtis norint įrodyti, kad gyvename geriau. Užtenka įvertinti faktą, kad jau užaugo žmonių, kuriems šypsnį kelia kalbos apie tuščias vitrinas ar poreikį itin tausoti daiktus dėl jų nepakeičiamumo, karta.
Jei to negana – pažvelkite į sovietinio blokinio daugiabučio kiemą, prigrūstą automobilių, ir atminkite, kad saulės dėl partijos atsisakiusieji net tolimiausiose svajose neregėjo vizijos, kad kiekvienas norintis turės galimybę įsigyti kadaise prabangos preke laikytą automobilį.
Faktai: Buvusi Sovietų Sąjunga
• Energetikos sektorius Rusijoje atsakingas už beveik pusę sukuriamo BVP
• Baltijos šalys vienintelės gali pasigirti nesurengusios nė vienų nedemokratiškų rinkimų • Prieš 20 metų Ukrainoje BVP vienam gyventojui atitiko 30 proc. JAV lygio, 2013-aisiais – 19 proc. • Lietuvos BVP vienam gyventojui šiuo metu prilygsta 60 proc. JAV lygio, 1990-aisiais šis rodiklis siekė 32 proc.
