Yra toks anekdotas: vieno žurnalo redaktorius perskaitė straipsnį ir parašė jo autoriui: ar negali žodžio kapitalizmas pakeisti sinonimu ekonomika? Pasaulio žiniasklaidai tiek daug kalbant apie ekonomiką, šis žodis tapo ne tik kapitalizmo, bet ir BVP, gerovės, gero gyvenimo, o kaip kam – ir laimės sinonimu. Būti ekonomiškam – labai madinga. Angela Merkel įkūnija žodį ekonomika praktikoje: taupi, pasiturinti, neišlaidaujanti „be reikalo“ ir svarbiausia: pati įtakingiausia. 2008 – aisiais kilus pasauliniai finansų krizei prisimintas net ir K. Marxo „Kapitalas“, o kairiųjų pažiūrų filosofai ir marksistai tapo didžiausiomis kultūros žvaigždėmis. Visi nori žinoti, kaip būti ekonomiškam ir neišleisti per daug, pirkti teisingai ir t.t. Arba: kaip nebūti paprastu vartotoju, būti privilegijuotu, žinoti, kaip vartoti ir nebūti vartotoju. Būti maištingai nusiteikus kapitalizmo atžvilgiu, neturint nė menkos alternatyvos arba apie ją iš viso nemąstant. Tarsi ant sugriauto kapitalizmo savaime imtų augti laisvės, lygybės, gėrio ir grožio gėlės.
Tie žmonės, kurie ieško patarimų, kaip gyventi ir būti ekonomiškiems – nieko apie ekonomiką neišmano. Nes visų pirma, nėra jokių fiksuotų formulių, jokių universalių patarimų, yra tik logika, žinios, statistika, faktai, moksliniai tyrimai. Ir daugiau nieko. Tie, kas tai supranta, valdo pasaulio ekonomiką. Tie, kas ieško patarimų, yra valdomi.
Lietuvoje, kaip vis dar labai provincialioje, davatkiškoje šalyje, dėl visų blogybių kaltinami politikai ir verslininkai: visi jie - vagys. O paprastas žmogus su rūpintojėlio išraiška „paaiškina“, kad nieko negali pakeisti. Nes visiems viską kažkas duoda ir atima. Ot vargšeliai. Pažeminti ir nuskriaustieji. Prezidentė tokiems pataria dar daugiau dirbti – kad būtų mažiau laiko mąstyti apie savo sunkią Dalią.
Na, o protingieji visiems pataria tapti verslininkais. Verslas ir ekonomika – čia irgi sinonimai. Jei esi verslininkas, tu esi turtingas, ekonomiškai teisingas.
Tokioje ekonominio neišprusimo dirvoje tik būrėjos aiškina, kokie bus kiti metai. Tik tarologai žino, kieno veidas atneš didesnį pelną. Ir tikrai sunku suprasti, kodėl logika nėra privaloma disciplina mokyklose. Kodėl ekonomika net universitetų programose yra matematika, o ne filosofija. Kodėl etika yra davatkų lygio kliedesiai apie moralę, o ne radikalus bet kokio pasirinkimo klausimas.
Kodėl apskritai Lietuvoje žodis ekonomika nėra siejamas su žodžiu „mąstymas“ ir su tuo, kad tik mąstantis žmogus gali gyventi gerai ir būti laimingas? Atsakymų gali būti daug. Kartą universitete, dėstytojai paklausus, kodėl žmonės mąsto, atsakiau: nes tai malonu. Ir vis dar malonu. Kartais net kiek per daug.
Ekonomika ir mąstymas – bent jau Lietuvos kontekste – glaudžiausiai susiję dalykai, todėl geriau kalbėti, kodėl žmonės nemąsto, nei kas ta ekonomika. Iki mąstymo apie ekonomiką šita šalis dar neužaugo. Imti spręsti, kas valstybiniu mastu būtų ekonomiška, kai Seimo pirmininkė yra L. Graužinienė – tai tyčiojimasis iš žodžio ekonomika.
Kuomet žmonės emigruoja, ar žudosi, arba yra tiesiog nelaimingi, būrėjos ir tarologai regi karmą, „paprasti žmonės“ regi pedofilų sąmokslą, o aš regiu ekonomiką. Nes be sėkmingos ekonominės bazės neįmanomas joks laimingas gyvenimas. Bet tam, kad ekonominė bazė būtų sėkminga, ją kurti turi mąstantys žmonės. Ne būrėjos, ne tarologai, ne ekstrasensai, ne graužinienės, ne vėsaitės ar kiti lunatikai. Ekonominė bazė šiame kontekste suprantama marksistiškai: kaip gamybiniai santykiai. Nes tik taip ir „pasirodo“ ekonomika. BVP gali kilti ir tada, kai gerovė auga vos vienam žmogui. Nes, tarkim, perskirstant bendrą pelną, jam atitenka didžioji dalis. Ir nors tai visiškas ekonomikos pradžiamokslis, kartais to nesupranta ir labai aukštai habilituoti proto bokštai.
Na, o Lietuvoje, deja, ekonominis raštingumas toks, kad jau geriau tikrai žmonės skaitytų Marxą. Kliedesiai apie karmą, likimą, ir blogą valdžią sklinda ne tik iš žydrų ekranų, bet ir iš tų, kurie yra prieš „žydrą“ Europos Sąjungą, kuri kalta dėl visko. Nors be ES Lietuva apskritai būtų tokia, kaip dabartinė Ukraina: ties 1990 – ųjų riba, kur pensija geriausiu atveju yra 20 dolerių.
Kad globalioje ekonomikoje tiesiog savižudiška reikalauti žemę pardavinėti tik savo šalies piliečiams, čia supranta tik maža žmonių dalis. Kad ES pinigai gelbsti Lietuvą nuo Rusijos – irgi supranta tik tie, kas šiek tiek mąsto. Visi kiti – tiesiog eiliniai idiotai, arba Kremliaus darbuotojai. Žmonės prašo saldainių (ES pinigų) už dyką. Žemdirbiai nenori parduoti žemės, bet nori gauti ES paramą ir toliau nuostolingai dirbti. Kodėl? Nes jie mąsto kaip SSRS laikais, kad būna pinigų už nieką. Jie dar neužaugo net iki 1991 – ųjų.
Patriotai nori būti laisvi ir neturtingi. Ir kartais norėtųsi, kad taip ir būtų: norėtųsi pažiūrėti, ką tie visi pankosai čia darytų be ES pinigų. Kaip jie patys pirmi skristų į Londoną plauti tualetų. O tai būtų teisinga laisvos rinkos atžvilgiu – jie niekam kitam ir netinkami. Be Lietuvos valstybės, kuri išlaiko pankosus ir čekutistus, niekas pasaulyje jiems tiek nemokėtų. Todėl jie taip karštai myli Lietuvą. Taip beprotiškai.
Bet kalbant apie tuos Lietuvos žmones, kurie nori gerai gyventi ir kurie neserga paranoja, pirmiausia reikia juos užjausti, kad jie čia gimė, o po to bandyti padėti suprasti: šiandieniame pasaulyje neišliks jokia šalis, kurios ekonomika bus silpna. Tokios šalys išnyks pirmiausia. Todėl visi politikai, kurie nesirūpina ekonomika, bet regi šalies išnykimą kitur – absoliutūs idiotai. Tiesa, jie patys yra turtingi ir jų manipuliacijos skirtos jų ekonominiam augimui skatinti. Liūdna, kad dažnas rinkėjas, balsuojantys už ištinusį nuo pinigų „brudą“ nesuvokia, kokios yra to pasekmės. Brudai brudauskai yra rimta ekonominė problema. Jų turimose firmose darbuotojams atlyginimus moka valstybė, jie pasiima pelną, o kur dar įvairių ministerijų išnaudojimas „vardan tos savo asmeninės brudiškos ekonomikos“. Darbo birža mielai apmoka dalį atlyginimų, jei iš jos nuėjote dirbti į eilinio oligarchėlio firmą – tai pats kvailiausias dalykas Lietuvos ekonomikoje. Kai Darbo birža nustoja mokėti, darbuotojas lekia lauk. Tokių manipuliacijų daug. Neverta visų aptarti – vis tiek nėra kam stengtis jas panaikinti.
Ekonomika – velniškai sudėtingas mokslas, nes kalbant apie tai, kodėl taip lengva manipuliuoti lietuviais, pirmiausia kyla švietimo problema, bet tuo pačiu norisi paklausti, ar žmonės stengiasi patys priimti sprendimus, skaityti knygas, mokytis? Vargu bau. Žmonės nenori patys priimti sprendimus, būti laisvi ir atsakingi už savo gyvenimus, nes užaugo santvarkoje, kur apie viską buvo pagalvota. Iki tos santvarkos griuvimo. Todėl dabar visi žino – blogai tik tai, kad tenka galvoti, kad griuvo ta nuostabi Sąjunga. O kažkokia nauja iškrypėlių Sąjunga verčia dirbti. Tikri lietuviai viską žino apie nieką negalvodami. Ir svarbiausia mintis ta pati: prie ruso buvo geriau. Kam dar apie ką nors galvoti? Kam galvoti, jei anksčiau duodavo už tai, kad negalvoji? Todėl čia dauguma iš prigimties genijai. Tarologai. Išprusę tik viena prasme – davatkiškai. Ekonomikoje neįmanoma atmesti nė vieno faktoriaus, vadinasi, turime mąstyti taip plačiai, kaip tik įmanoma. Dogmatizmas ir ekonomika nesuderinama.
Kaip gerai gyventi? Neatsakomas klausimas. Juokinga, kai Švietimo ir mokslo ministras aiškina, kokios specialybės reikalingos. Esmė ne čia: esmė, ar žmogus atras maksimaliai jam artimą ir pelningą specialybę. Pinigai patys savaime yra svarbi, bet ne esminė gyvenimo dalis. Kaip uždirbti reikia pakeisti į „kaip nejausti, kad dirbi ir uždirbti“? Dėl nieko nėra kalta valdžia. Visada kalti yra tik žmonės, kurie to nesupranta.
Argumentuoju: nors dabar Seimo pirmininkė yra Loreta Graužinienė, aš nekaltinu likimo, nes žinau, kodėl ji paskirta toms pareigoms ir kokia jos misija. Tai racionaliai parinkta kandidatė tų, kuriems norisi paversti Lietuvą cirku. Kadangi tai žinau, pačiai moteriai nepriskiriu to, ką ji daro. Manipuliacija rinkėjais yra normalus reiškinys. Ir taip pat žinau, kodėl taip lengva manipuliuoti lietuviais, kodėl žmonės laisva valia renkasi Graužinienę, renkasi Pilėnų scenarijų – kad ir toliau dėl visko būtų kaltas kas nors kitas. Patys rinkėjai išsirenka cirką, o vėliau iš jo juokiausi. Nes taip jiems lengviau. Gali kažką kaltinti. Kitu atveju, nusižudytų suvokę, kad dėl visko kalti yra patys. Sena froidistinė idėja: daryk viską, kad tik negalėtum prisiimti asmeninės atsakomybės. Visada ieškok „atpirkimo ožio“. Toks elgesys pasąmoningas, todėl vėliau ieškoma Loretos Graužinienės „gerųjų“ savybių.
Atsakingumas už savo sprendimus Lietuvoje dar neatrastas fenomenas: kiek žmonių gali pagrįsti už ką balsavo, kur mokėsi, kokią paskolą ėmė ir kodėl? Jei nesi atsakingas už savo sprendimus ir negali jų pagrįsti – esi runkelis. Frazės „pradėkime kiekvienas nuo savęs“, „jei nori keist pasaulį, keisk pirmiau save“ yra tragiškai juokingos: nes tai tik nuima atsakomybę nuo kiekvieno. Tas „mes“ – neegzistuoja. Aš žinau, kiek uždirbu, kiek sumoku valstybei ir žinau, kad neatnešu jai jokio nuostolio, kad dar sugebu atnešti nors ir nedaug, bet vis tiek - užsienio kapitalo į Lietuvą, vadinasi, pradėjus nuo manęs Lietuvoje būtų galima sukurti rojų.
Ekonominiai sprendimai negali būti geri ar blogi, jei nėra suvokiama visuma: pvz., kad pensijų didinimas nuskurdins tuos, kurie dirba ir pan. Jei žmonės nesuvokia, kad korupcija yra verslas ir jį galima sunaikinti tik daugialypiu antikorupcinių priemonių arsenalu, kur svarbiausia pačią kovą su korupcija paversti pelningesniu verslu už korupciją. Ir t.t.
Dabar, kuomet ieškoma universalių ekonominių formulių visiems gyvenimo atvejams, tai primena religiją, kuri nuveda tiesiai į kančią ir pragarą. Ir tada ekonominiai patarimai yra tokie patys niekam tikę kaip Dekalogas.
Visi dievai liepia melstis tik jiems, tad kodėl jie turėtų būti vienas už kitą geresni, jei siekia to paties - populiarumo?
Iš kur žinoti, kada Dievo vardas tariamas su reikalu ir kada be reikalo?
Jei savaitės dienos atsirado palyginti neseniai ir kartu su raštu, kaip žinoti, kad sekmadienis tikrai yra šventa diena?
Jei tėvas ir motina skatina netikėti, ar juos vis tiek reikia gerbti? Bet juk jeigu netikėsi, tai kam tada laikytis Dekalogo?
O jei žudymas yra vienintelė išgyvenimo priemonė, ar geriau numirti? Bet juk tada nužudysi pats save.
Ar tada, kai paleistuvauji, Dievas pavydi? Jei ne, tai koks Jam skirtumas?
Ar tik todėl, kad kažkas kažkam priklauso, galima kažką iš kažko pavogti? Bet tada tie, kas nori kažką turėti, patys kalti, nes viskas yra iš Dievo. Todėl turėtų būti visų.
Kas yra tiesa? O jei jos nėra, ar tiesa, kad jos nėra?
Ar galima ko nors geisti savo valia? Ne, nes negalima kontroliuoti savo vegatacinės (autonominės) nervų sistemos. Todėl geismai greičiau yra kyla iš Dievo valios. Ar tai reiškia, kad Dievas nesugeba savęs kontroliuoti?
Juokinga? Kodėl? Juk tikėjotės aiškių atsakymų į visus klausimus. Kaip kad juos pateikia ekonomikos ekspertai. Juos ir gavote. Ekonomiką Lietuvoje reikia pradėti gelbėti nuo to, kad kiekvienas jaustųsi po truputį atsakingas už save ir savo gyvenimą. Nes kai dėl visko kalta aplinka, tai visi turi pradėti nuo savęs ir jeigu visi kalti, tai vadinasi, kaltų iš viso nėra, nes nėra nė vieno nekalto. Ir jei nėra nė vieno nekalto, tai kaip žinoti, kas yra kaltas? Ir jei nėra nė vieno kalto, tai kaip aplinka gali būti dėl visko kalta? Ir jei niekas dėl nieko nekaltas, tai kodėl žmonės tokie nepatenkinti? Ar žmonės nori, kad kažkas būtų dėl kažko kaltas? O gal žmonės nori, kad kažkas būtų atsakingas už juos? Ir kad būtų tvarka, kaip „prie ruso“? Kodėl žmonės to nori? Ar jie bijo kaltinti patys save? Ar jie bijo, kad gali būti patys dėl visko kalti?
