Labiausiai užterštų pasaulio vietų topai sudarinėti ne kartą – dešimtukai, penkioliktukai, trisdešimtukai. Ir dažniausiai juose figūruoja tie patys vardai: Aralo jūra, Džmanos upė Indijoje, La Oroja miestelis Peru ir, žinoma, Černobylis. Portalas „Brainz“ irgi pasiūlė savąjį dešimtuką, kiek originalesnį.
Kai kurie pasirinkimai gali pasirodyti subjektyvoki: na, ar tikrai nebenaudojamas Fresh Kills sąvartynas pavojingumu gali prilygti radioaktyvumu alsuojančiai Fukušimai? O Vakarų Virdžinijos Apalačų kalnuose vykstantys kalnakasybos darbai – tekančia šiukšlių vaga virtusiai Džamnos upei? Kita vertus, sužinoti apie tai – vis tiek verta. Ir, kaip siūlo dešimtuko autoriai, vengti šių vietų keliaujant po pasaulį.
Karačiajų ežeras
Tai – nedidukas ežeras, telkšantis Uralo kalnuose, vakarinėje Rusijos dalyje. Jame anksčiau buvo laidojamos branduolinio kuro atliekos, todėl ši vietovė buvo paskelbta viena labiausiai užterštų vietų Žemėje. Radioaktyvių atliekų šalinimas čia prasidėjo šeštajame dešimtmetyje, o dabar radiacijos lygis yra toks aukštas, kad čia vieną valandą praleidęs žmogus, pasak „Brainz“, jau gali būti laikomas lavonu.
Fresh Kills sąvartynas
Didžiausias pasaulio sąvartynas yra Stateno saloje Niujorke. Šiose apylinkėse įsikūrė ne tik pusė milijono gyventojų, bet ir didžiausias šiukšlių kalnas. Į Fresh Kills upės žiotis atliekos iš Niujorko ir aplinkinių teritorijų buvo pradėtos gabenti 1947 metais. Pradžioje buvo tikimasi, kad tai – laikinas atliekų tvarkymo problemos sprendimas, tačiau ilgainiui (kaip visada būna) sąvartyno užimamas plotas išaugo iki 5 500 hektarų, o šiukšlių krūva dabar 25 metrais viršija Laisvės statulos aukštį. Metų metus čia veisėsi žiurkės, laukiniai šunys ir įvairiausi parazitai, o 2001 metų kovo 22 dieną sąvartynas pagaliau buvo uždarytas (tiesa, po rugsėjo 11-osios įvykių jis buvo trumpam atnaujinęs veiklą). Praėjus porai metų po uždarymo buvo paruoštas ir pristatytas sąvartyno šalinimo planas, pagal kurį po 30 metų čia bus įrengtas gamtos parkas – žels žolytė, drieksis pėsčiųjų takai, sporto aikštynai ir rekreacinės zonos. Tačiau kol kas nerekomenduotume rengti pikniko ant Fresh Kills kalvos.
Džamnos upė
Indijoje tekanti upė prasideda žemuosiuose Himalajuose esančiame Zascharo ledyne ir yra geriamojo vandens šaltinis 57 milijonams gyventojų. Šis vienas didžiausių Gango upės intakų 1 368 kilometrus teka Gango upės baseinu iki pat Delio. Hinduizmo pasekėjai šią upę laiko šventa, o daugybė vietinių gyventojų tiki, kad jos vandenys išvaduoja iš mirties kančių. Galbūt. Tačiau žemiau nuo Vazirabado jos vanduo yra sklidinas trąšų, nuotekų, šiukšlių, herbicidų, pesticidų, pramoninių ir kitokių atliekų, todėl panašu, kad upė maitina ne tik ledynai. Skaičiuojama, jog maždaug 58 proc. visų Delio atliekų yra išmetamos tiesiai į Džamną.
Aralo jūra
Kazachijos teritorijai priklausanti Aralo jūra buvo vienas iš keturių didžiausių ežerų, kol sovietų valdžia nepradėjo vykdyti SSRS melioracijos plano. 2007 metais jūra susitraukė iki dešimtadalio jo pradinio dydžio ir vietoj vieno vandens telkinio susiformavo keturi baseinai. Šių procesų rezultatas – negrįžtamai pažeista vietinė ekosistema, žlugusi ekonomika ir sužlugdyti aplink gyvenančių žmonių gyvenimai. Nuodingas ginklų bandymuose panaudotas medžiagas, pesticidus bei trąšas vėjai daug metų nešioja po aplinkines vietoves, todėl vietiniai gyventojai ne tik skundžiasi dėl geriamojo vandens trūkumo, bet ir kenčia nuo vėžio, plaučių ligų, virškinimo sistemos negalavimų, kepenų, akių, inkstų sutrikimų. Nenuostabu, kad regionui būdingas itin aukštas mirštamumo lygis. Ežero druska yra ne tik nuodinga, bet ir yra daug sūresnė nei jūros vanduo, o teritorija, kurią anksčiau skalavo jūra, dabar virto lyguma, kurią pusto toksinės audros, niokojančios pasėlius ir gyvenvietes. Be to, spėjama, kad Aralo jūra smarkiai prisideda prie globalinio atšilimo plitimo.
Aralo jūros seklumoje įkalinti laivai („Scanpix“ nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
La Oroja
Tai – tiesiog dvokiantis kalnakasių miestelis Peru. Nuo 1922 metų jauni ir seni šios Andų vietovės gyventojai kvėpuoja nuodingomis išmetamosiomis dujomis ir gyvena toksinių atliekų apsuptyje, mat čia veikia „Doe Run Corporation“. Ši kompanija dirba įvairiausių metalų gavybos srityje, o jos sukurta aplinka yra ne tik viena labiausiai užterštų planetoje, bet ir pasižymi aukščiausiu vaikų kraujo spaudimo lygiu. 99 proc. vaikų kraujyje švino kiekiai viršija bet kokias leistinas normas. Optimistai tikisi, kad kažkada kompanija išvalys aplinką ir sumažins išmetamųjų dujų kiekius, tačiau vargu ar tai padės vaikams, kurie kenčia dėl širdies, kaulų, žarnyno, reprodukcinės, nervų sistemos sutrikimų ar turi nervų sistemos problemų, atsiradusių dėl apsinuodijimo švinu.
Kabvė
Zambijoje esantis antras pagal dydį miestas ir šalia jo esanti šachta garsėja nykiausios vietovės Žemėje reputacija. Anksčiau tai buvo viena didžiausių kasyklų, o dabar čia driekiasi tuščios nuniokotos žemės. Kai iš Kabvės buvo išgautas visas švinas, cinkas, sidabras, magnis, kadmis, vanadis ir titanas, paaiškėjo, kad sunkieji metalai prasiskverbė į geriamąjį vandenį, kurį vartoja beveik 210 tūkstančių žmonių. Švinas ir kadmis absorbavosi į gretimas teritorijas, paversdami jas dykvietėmis. Čia gyvenančių vaikų kraujyje aptinkamo švino kiekis dešimt kartų viršija JAV aplinkosaugos agentūros patvirtintus standartus, o, ko gero, vienintelė gera naujiena Zambijos gyventojams yra ta, jog šachta galų gale buvo uždaryta.
Vakarų Virdžinijos Apalačų kalnai
Vakarų Virdžinijos Apalačų kalnų masyve dominuoja kalnakasybos kompanijos, kurios iškerta miškus, nukasa viršutinį dirvos sluoksnį ir gręžia uolienas, taip išgaudami anglį. Sustumdytos nuokasos krinta į slėnius ir šiuo metu užkerta kelią jau 1 920 kilometrų Apalačų kalnų upelių. Šis procesas, be kita ko, skatina eroziją ir gamtos taršą.
Dzeržinskas
Šioje vietovėje 2003 metais buvo užfiksuoti šiurpūs dalykai – mirtingumas čia viršijo gimstamumo lygį. Žemutinio Naugardo srityje, maždaug už 400 kilometrų nuo Rusijos sostinės kairiajame upės Okos krante įsikūręs miestas yra įtrauktas į Guinnesso rekordų knygą kaip labiausiai cheminėmis medžiagomis užteršta vieta mūsų planetoje. Šis miestas kažkada buvo cheminio ginklo gamybos centras, todėl nenuostabu, kad per 1930–1998 metus jo apylinkėse palaidota 300 tūkstančių tonų chemijos pramonės atliekų. Mieste, kurio ore ir vandenyje gausu įvairiausių rūšių pesticidų, švino, fenolio rūgšties, vidutinė vyrų gyvenimo trukmė – 42, o moterų – 47 metai. Tačiau, kad ir kaip būtų keista, nors valstybinės Rusijos Federacijos komisijos ne kartą yra pripažinusios Dzeržinską itin užteršta teritorija, vietinės savivaldos institucijos aiškina, jog tarša neviršija vidutinių normų.
Matansa
64 kilometrų ilgio Matansos upės baseine gyvena 3,5 milijono Argentinos gyventojų. Deja, šie žmonės turi vienintelį vandens šaltinį, o Matansos pakrantėse stūkso keliasdešimt atvirų sąvartynų, kurių nuotekos liejasi tiesiai į upės vandenis. Toksinių medžiagų skleidžiamu kvapu nuolat skundžiasi ir turistai, ir vietiniai gyventojai, o pasaulinės aplinkosaugos organizacijos ne kartą išreiškė savo nerimą dėl aplinkos užterštumo.
Fukušima
Įvairios institucijos dar iki cunamio ir žemės drebėjimo šių metų kovą nuolat atkreipdavo dėmesį į Japonijos atominių elektrinių keliamą taršą. Po neseniai įvykusios katastrofos, kuri valstybei kainavo, kaip teigiama, apie 300 milijardų dolerių, spinduliuotės lygis vis nėra stabilizuotas. Ilgai neigusi akivaizdžius faktus, Japonijos vyriausybė galų gale įsakė evakuoti visus gyventojus iš 20 kilometrų zonos aplink Fukušimos elektrinę, o tie, kurie savavališkai bandys patekti į šią zoną, bus suimti.
Fukušima (nuotr. Gamintojo)
