Kaip ir daugelis talentingų ir gabių specialistų, jis automobilių industrijoje užsitarnavo kaip kruopštaus, į smulkiausias detales atsižvelgiančio automobilių dizainerio vardą. Nors kruopštumas ir atidumas labai dažnai prailgindavo tam tikrų projektų kūrimo laiką, tačiau galutinis rezultatas visuomet buvo pranokstantis lūkesčius.
Iki šių dienų automobilius projektuojantis specialistas pastaruosius keletą dešimtmečių pagrinde plušo dvejuose automobilių koncernuose – jau anksčiau minėtoje „Fiat Group“ (dabar „Stellantis“) ir „Volkswagen Group“, todėl nenuostabu, jog didžioji dauguma geriausių jo darbų dėvėjo „Alfa Romeo“, „Audi“, „Seat“ ar „Volkswagen“ markių emblemas.
Kadangi tai yra visiems puikiai pažįstami automobilių gamintojai, daugeliui gali būti netikėta, jog už jiems patinkančių kėbulo linijų slypi iš Italijos kilęs dizaineris – Walteris de Silva.
Alfa Romeo 147
Jau ganėtinai retai sutinkamas „Alfa Romeo“ hečbekas prieš daugiau nei 20 metų buvo puikus įrankis gamintojui kelis kartus padidinti automobilių pardavimus visoje Europoje.
Kadangi naujasis hečbekas buvo suprojektuotas iš praktiškai tų pačių ingredientų kaip ir „Alfa Romeo 156“, Walteriui de Sila teliko sukurti nepamirštamą automobilio dizainą, kuris pavergtų gausybės vairuotojų širdis. Ir tiesą sakant – jam pavyko. Per beveik dešimtmetį trukusią automobilio gamybą, „Alfa Romeo“ pardavė daugiau nei 650 tūkst. hečbeko vienetų.
Alfa Romeo 156
Automobilis, kuris yra atsakingas už tai, jog „Alfa Romeo“ sugebėjo išgyventi iki šių dienų. Sukurtas vadovaujant Walteriui de Silva, kompaktiškas „Alfa Romeo“ sedanas tapo visaverčiu „Audi A4“ ir 3 serijos BMW konkurentu.
Automobilis buvo gaminamas su sedano arba universalo kėbulo tipais. Į variklio skyrių taip pat buvo montuojami įvairaus pajėgumo benzininiai ir dyzeliniai motorai, kurie puikiai derėjo su unikaliomis valdymo savybėmis, kurios net ir šiandien pranoksta daugelį modernių analogų.
Audi A5
Kuomet Walteris de Silva pradėjo vadovauti „Audi“ automobilių dizaino departamentui, jis buvo užsibrėžęs ganėtinai racionalų ir aiškų tikslą. Jis siekė „Audi“ automobiliams suteikti itališkos elegancijos ir grakštumo.
„Audi“ dizainerių komandai jis vadovavo 5 metus, bet per šį laiko tarpą jis ženkliai prisidėjo prie „Audi A6“, „Audi Q7“, „Audi TT“ ir jam labiausiai patikusio projekto – „Audi A5“ – dizaino.
Audi R8
Pajėgūs universalai visuomet buvo vizitinė „Audi“ markės kortelė, o štai superautomobiliai buvo visiškai nauja niša, į kurią norėjo įžengti būtent Walteris de Silva.
2002 - 2007 metais jis vadovavo „Audi Group“ vardu pavadintai divizijai, kurią sudarė „Audi“, „Lamborghini“ ir „Seat“. Atsižvelgdamas į „Lamborghini“ sukauptą patirtį, jis į naujutėlio „Gallardo“ kūrimą įtraukė ir „Audi“ inžinierius, kurie bendromis jėgomis sukūrė du, iki šiol geidžiamus ratuočius – „Audi R8“ ir „Lamborghini Gallrado“.
Lamborghini Miura
Vargu ar prieš kelis dešimtmečius sukurtos „Lamborghini Miura“ autorius, Marcello Gandini, numanė, jog jo kūrinys taps kultiniu.
Kuomet Walteris de Silva vadovavo „Audi Group“ divizijai, jam kilo mintis atgaivinti legendinį „Lamborghini“ markės modelį su tikslu sudaryti konkurenciją „Ferrari“.
Nors gamintojas sulaukė didžiulio palaikymo ir netgi pirminių užsakymų, tačiau retro stiliaus „Miura“ taip ir išliko koncepcinio automobilio stadijoje. Šiandien jis eksponuojamas „Lamborghini“ muziejuje.
Lamborghini Egoista
Superautomobiliai visuomet buvo ta automobilių rūšis, kuri kiekvienam dizaineriui leisdavo realizuoti net ir pačius netikėčiausius sprendimus. Visgi – tai turi būti pati įspūdingiausia automobilio išraiška.
Puikus dizaineriškos laisvės pavyzdys – 2013 metais pristatyta „Lamborghini Egoista“ koncepecija, kuri buvo sukurta siekiant tinkamai paminėti „Lamborghini“ 50-ies metų jubiliejų.
Seat Tango
Kuomet Walter de Silva nusprendė palikti „Fiat Group“ koncerną ir iš Italijos persikraustė į Ispaniją, tuometiniai „Volkswagen Group“ vadovai dizaineriui iškėlė ganėtinai sudėtingą uždavinį. Jis turėjo pasirūpinti, jog „Seat“ taptų pilnaverte „Alfa Romeo“ alternatyva.
2001 metais visuomenei pristatytas „Seat Tango“ ne iš tolo nepriminė kitų koncepcinių automobilių, mat jis nuo pat pirmųjų akimirkų buvo kuriamas, jog galėtų kuo greičiau patekti į serijinę gamybą, tačiau kaip ir daugelis įdomių projektų, „Seat Tango“ projektas atsidūrė šiukšlių dėžėje.
Seat Leon
Antros kartos „Seat Leon“ buvo pirmasis Walterio de Silva projektas, patekęs į serijinę gamybą. Nors techninė „Seat Leon“ bazė buvo identiška „Volkswagen Golf“, tačiau dėl vidinių „Volkswagen Group“ koncerno susitarimų Walteris de Silva turėjo visapusišką laisvę braižant kėbulo linijas.
Akivaizdu, jog iš Italijos į Ispaniją persikėlęs Walteris de Silva, kurdamas antros kartos „Seat Leon“ negalėjo užmiršti tam tikrų dizaino sprendimų, kuriuos jis pritaikė, pavyzdžiui, „Alfa Romeo 156“. Galinių žibintų forma arba sprendimas paslėpti galinių durų rankenėles nebeatrodo tik kaip malonus sutapimas.
Volkswagen Golf VI
Kad ir kaip dažnai keiktume „Volkswagen“ dizainerius už tinginiavimą, tačiau savo modelių gamoje turint tokį populiarų modelį kaip „Volkswagen Golf“, ne vienas nenorėtų eksperimentuoti ir atbaidyti ilgamečių pirkėjų.
Nors šeštoji modelio karta tapo tik penktosios kartos „Golf“ kartos evoliucija, tačiau Walterio de Silva prižiūrimi dizaineriai sugebėjo užtikrinti, jog šeštos kartos modelis atrodytų stilingiau ir elegantiškiau. Savo tikslą jis tikrai pasiekė.
Volkswagen Scirocco
Ironiška, jog pirmoji ir paskutinė „Volkswagen Scirocco“ modelių kartos buvo suprojektuotos vadovaujant iš Italijos kilusiam dizaineriui.
Prieš kelis dešimtmečius pasirodęs pirmos kartos „Volkswagen Scirocco“ buvo sukurtas legendinio Giorgetto Giugiaro, o štai paskutinė žavaus kupė iteracija buvo sukurta vadovaujant Walteriui de Silva.
