Tiesiog pažvelkime į keletą elementarių pavyzdžių. Jeigu trečios kartos „Golf GTI“ svėrė 1 164 kilogramus, tai jau aštuntoji „Golf GTI“ karta svėrė 1 388 kilogramus. Kitas pavyzdys – pirmos kartos „Audi A6“ sedanas. Lengviausia šio modelio versija svėrė 1 370 kilogramų, o štai pats naujausias „Audi A6“ modelis pačioje kukliausioje formoje sveria 1 645 kilogramus.
Akivaizdu, jog papildomą viršsvorį gamintojai kompensuoja galingesniais varikliais, tačiau ne visi automobilius kuriantys inžinieriai mėgsta plaukti pasroviui. Kai kurių projektų vadovai imasi netradicinių, originalių būdų, kuriais siekiama atsikratyti net menkiausio gramo.
„BMW M3“ stogas
Projektuojant sportišką automobilį, visuomet reikia atsižvelgti į keletą svarbių kriterijų. Vienas iš jų – idealus svorio paskirstymas tarp ašių. Visgi, kuo geresnis svorio paskirstymas tarp priekinės ir galinės ašies, tuo didesnė tikimybė, jog automobilis ekstremaliose situacijose bus lengviau nuspėjamas ir lengviau valdomas.
Automobilių gamintojai šį tikslą pasiekia įvairiais būdais. Jie automobilio struktūroje naudoja skirtingo mišinio lydinius, lengvesnius ratlankius, iš anglies pluošto pagamintas detales.
Pastaroji medžiaga visuomet buvo mėgstama „BMW M“ padalinio darbuotojų. Jie šiandien anglies pluoštą naudoja kur tik gali, tačiau naujo tūkstantmečio pradžioje pristatyta ribotos laidos „BMW M3 CSL“ pradėjo pačią netikėčiausią tendenciją automobilių pramonėje.
„BMW M3 CSL“ buvo pirmasis serijiniu būdu gaminamas automobilis, turėjęs iš anglies pluošto pagamintą stogą. Šis, ganėtinai smulkus, sprendimas, leido gamintojui atsikratyti net 10 kilogramų viršsvorio.
„Renault Megane R26.R“ langai
Eilę metų „Renault Sport“ padalinio sukurtas sportiškas hečbekas buvo laikomas kaip vienas geriausių šios klasės atstovų. Dėl Niurburgringo trasos pamišę automanai šį hečbeką dievino dėl velniškai tikslaus valdymo ir precisiškai subalansuotos pakabos, tačiau ar to jiems užteko? Žinoma, kad ne.
„Renault“ sekdama „Porsche“ pėdomis, saulėtą vasaros vakarą sugalvojo sukurti ribotos laidos „Renault Megane R.S.“ versiją, kuri būtų labai artima „911 GT3“.
Vietoje tradicinių galinių sėdynių stūksojo saugos langai. Tradicinę garso sistemą pakeitė riaumojantis 2,0 litrų benzininis variklis, o tradicinius galinius langus pakeitė iš plastiko pagaminta langų imitacija.
Viso to rezultatas – numestas 123 kilogramų viršsvoris, kuris padėjo „Renault Megane R26.R“ Vokietijoje įkurtą trasą įveikti greičiau negu bet kuris kitas priekiniais ratais varomas automobilis.
„McLaren“ magnetola
Britiško superautomobilio kūrėjas Gordonas Murray stengėsi, jog jo kūdikis taptų pačiu greičiausiu automobiliu planetoje. Tačiau norint tai padaryti, reikia atsižvelgti ne tik į variklį, bet ir daugybę kitų smulkmenų. Viena iš jų – pagal užsakymą pagaminta „Kenwood“ firmos magnetola.
Kaip bebūtų keista, tačiau į automobilį montuota magnetola neturėjo radijo imtuvo ir kasečių grotuvo. Britas nusprendė, jog „Kenwood“ specialistų sukurta magnetola galėtų groti tik kompaktinius diskus, todėl „McLaren F1“ atsirado, tiesiogine žodžio prasme, išlengvintas kompaktinių plokštelių keitiklis, kurį inžinieriai sumontavo po priekiniu „F1“ gaubtu.
„Mercedes Benz“ kėbulo dažai
Nuožmi konkurencija automobilių sporte retkarčiais priveda prie originalių ir netikėtų sprendimų, tačiau tai neturėtų sukelti didžiulės nuostabos.
Laikais, kuomet lenktynininkų saugumas nebuvo prioritetas, kai kurie sportiniai automobiliai buvo dažomi atitinkamomis, nacionalinėmis spalvomis. Britai savo automobilius dažydavo žalia, prancūzai mėlyna spalva, o štai vokiečiai – balta ir vėliau sidabrine spalvomis.
Vadovaujantis tuometinėmis taisyklėmis, kiekvienas automobilis prieš pat lenktynes buvo pasveriamas. Tokiu būdu buvo norima užtikrinti, jog komandos nesukčiauja ir į trasą neišleidžia lengvesnių bolidų, tačiau „Mercedes-Benz“ vienų lenktynių išvakarėse susidūrė su kita, netikėta problema. Jų bolidas buvo per sunkus!
„Mercedes-Benz“ svarstydama kaip greitai ir efektyviai atsikratyti viršsvorio, ryžosi netikėčiausiam sprendimui. Jie tiesiog ištisas valandas praleido prie automobilio kėbulo, bandydami nuimti ganėtinai storą dažų sluoksnį, dėl kurio, pasirodo, automobilis ir tapo per sunkus.
„Bentley“ dieta
Kad ir kiek daug būdų galima sugalvoti kaip atsikratyti nereikalingo automobilio svorio, tačiau retkarčiais, kai kurie būdai nėra priimtina prabangių karietų gamintojams.
Puikus to pavyzdys – „Bentley“. Britiškų automobilių gamintoja neskyrė labai daug dėmesio išskirtinei dinamikai ar superautomobiliams būdingam valdymui. Komfortas, tyla visuomet buvo prioritetas, net ir kuriant „Bentley Continental Supersports“ versiją.
Vis dėlto, sumontavus labai galingą variklį, išsprendi vieną, bet ne keletą problemų, todėl „Bentley“ į pagalbą pasitelkė keletą sumanių sprendimų.
Pirmasis sprendimas – inžinieriai pašalino galines sėdynes. Priekyje taip pat atsirado ženkliai lengvesni analogai, kurie galbūt nebus tokie patogūs keliaujant iš Frankfurto į Paryžių, tačiau užtikrins stulbinantį šoninį prilaikymą. Be to, jų forma buvo pagaminta iš anglies pluošto.
Įspūdingiausia yra tai, jog atsikratę galinių sėdynių ir sumontavę lengvesnius stabdžių diskus, „Bentley“ inžinieriams pavyko atsikratyti net 110 kilogramų nereikalingo svorio.
„Pontiac“ išmetimo kolektorius
Traukos lenktynės anapus Atlanto nuolatos sulaukdavo didžiulio dėmesio ne tik iš paprastų žmonių, bet ir iš automobilių gamintojų.
„Pontiac“ buvo įsitikinusi, jog lengvesnis išmetimo kolektorius padės didelio tūrio varikliams veikti sklandžiau ir efektyviau, ir iš dalies jie buvo teisūs.
Netrukus jie pradėjo traukos lenktynėse dalyvaujantiems dalyviams siūlyti įsigyti iš aliuminio pagamintus išmetimo kolektorius, kurie, „Pontiac“ teigimu, padėdavo 1/4 mylios atstumo įveikimo laiką sumažinti iki maždaug 13 sekundžių, tačiau įvairūs, realūs pavyzdžiai parodė, jog iš aliuminio pagaminti išmetimo kolektoriai buvo, švelniai tariant, vienkartiniai, nes po pakartotinių važiavimų jie tiesiog neatlaikydavo ypatingai didelio karščio.
„MX-5“ galinio vaizdo veidrodėlis
„Mazda“ inžinieriai kurdami „NC“ kartos „MX-5“ kabrioletą apgalvojo viską. Kiekviena naujo automobilio detalė privalėjo būti lengvesnė, todėl nenuostabu, jog net galinio vaizdo veidrodėlis tapo 23 gramais lengvesnis.
Atsižvelgdami į šias smulkmenas, naujos kartos tapo 10 kilogramų lengvesnis už pirmosios kartos „MX-5“, kuris pasirodė 1989 metais.
„Ferrari“ durų atidarymo rankenėlė
„Ferrari F40“ labai dažnai vadinamas stogą turinčiu kartingu, ir iš dalies tai yra tiesa. Devintame dešimtmetyje pasirodęs modelis buvo pagamintas iš įvairiausių medžiagų, kurios masiškai buvo pradėtos naudoti tik prieš maždaug 10 metų.
„Ferrari“ inžinieriai norėdami sutaupyti kiekvieną gramą, milijonus kainuojančio „F40“ duris aprūpino štai tokia durų atidarymo rankenėle. Ko tik nepadarysi dėl kiekvieno kilogramo.
„Mercedes Benz SSKL“ pakaba
Kartais inžinierių bandymai sumažinti automobilių svorį skamba juokingai.
Tam tikrose, specialiai apskaičiuotose vietose, važiuoklėje buvo išgręžtos skylės, kad būtų sumažintas svoris nesusilpninant konstrukcijos. Tai ir iš lengvo metalo pagaminti kėbulai padėjo sumažinti svarstyklėse rodomą svorį maždaug 200 kilogramų.
Mažesnį svorį padėjo išnaudoti septynių litrų, aštuonių cilindrų variklis, išvystantis 300 AG.
„Porsche“ logotipas
„Porsche“ kompanijos darbuotojai žino ne vieną gerą formulę, kuri padeda automobiliams numesti antsvorį. Tačiau kai kurie „Porsche“ inžinierių būdai gali nustebinti net ir daug ko mačiusius automanus.
Puikus pavyzdys – „Porsche 911 GT2“. Vokiečiai vietoj to, kad iš anglies pluošto pagamintų bagažinės dangtį, jie nusprendė pakeisti ant bagažinės dangčio esantį „Porsche“ logotipą.
Visuose „Porsche“ modeliuose markės logotipas būna pagamintas iš metalo, tuo tarpu „911 GT2“ modelis gavo kuklų lipduką.
