Priklausomybės nuo azartinių lošimų simptomai yra aiškūs, tačiau sudėtingiausia šiuo atveju būna įtikinti žmogų, kad jis yra priklausomas ir jam būtina specialistų pagalba.
Neoficialiai skaičiuojama, kad šalyse problemų su priklausomybėmis nuo azartinių lošimų turi nuo 0,5 iki 1 proc. gyventojų. Lietuvos mastais tai būtų nuo 14 tūkst. iki 28 tūkst. gyventojų.
Prieš kurį laiką buvo paskaičiuota, kad Lietuvoje kas penktas paauglys yra lošęs internetu, o net 6 proc. jauno amžiaus vaikų tą daro 2-3 kartus per savaitę. Maža to, kad problema yra rimta, tai ji turi daug potencialo dar labiau augti.
Apie priklausomybę nuo azartinių lošimų bei į kitus su šia liga susijusius esminius klausimus atsako „Asmens sveikatos klinikos“ psichiatras Edgaras Čiūras:
Papasakokite, kas tai yra priklausomybė nuo azartinių lošimų?
Priklausomybė nuo azartinių lošimų yra tam tikrų psichikos sutrikimų atspindys. Paprastai kalbant, asmuo negali kontroliuoti potraukio lošti. Šios ligos atveju dažnai tenka kovoti su pasekmėmis. Dalyvavimas azartiniuose lošimuose žmogui sukelia skaudžias pasekmes – tenka parduoti turtą, įklimpstama į skolas, subyra asmeninis gyvenimas. Žmonės dėl šios priklausomybės dažnai praranda darbus.
Kaip elgesyje atsispindi tokios priklausomybės užuomazgos?
Iš tikrųjų pats žmogus ilgai gali neatpažinti ir nepripažinti, kad serga tokia priklausomybės liga. Praeina ilgas laikas, kol susivokiama situacijoje. Bet tada, įprastai, jau būna pajaučiamos mano minėtos skaudžios pasekmės.
Pirminiai požymiai – įvairūs. Priklausomybė gali atsispindėti žmogaus finansuose. Jei jis nuolat turėjo pinigų, bet staiga pradėjo skolintis, imti greituosius kreditus, jau yra signalas, kad kažkas negerai.
Dėl šios priklausomybės gali keisti ir paties paciento emocinė būsena. Žmogus dažnai būna neišsimiegojęs, pavargęs, dirglus, piktas, sunkiai susikaupiantis. Jei žmogus būna sukūręs šeimą, turi vaikų, tai priklausomybės atveju dažnai atsitraukia nuo artimųjų.
Galiu pridurti, kad itin svarbu kuo anksčiau pastebėti šią ligą. Negalima delsti nė akimirkos, nes su kiekviena diena lošiantis žmogus klimpsta vis giliau ne tik emociškai, bet ir finansiškai.
Ar ši priklausomybė būdinga tam tikro amžiaus žmonėms?
Priklausomu nuo azartinių lošimų gali būti bet kokio socialinio sluoksnio žmogus. Tiesiog tie, kurie uždirba mažiau, jie lošia mažesnėmis sumomis, o didesnes pajamas gaunantys asmenys – ženkliai didesnėmis.
Dažniausia viskas prasideda jaunesniame amžiuje. Dažniau serga jaunesni bei vidutinio amžiaus žmonėms. Daug rečiau tokia priklausomybė nustatoma vyresniems žmonėms.
Tiek vyrai, tiek moterys gali turėti tokią problemą. Tik vyrai bent 2-3 kartus dažniau serga nei moterys. Moterų atveju, pati ligos pradžia atsiranda vyresniame amžiuje nei vyrų.
Nors moterims liga progresuoja greičiau, bet tuo pačiu jos anksčiau kreipiasi pagalbos. Vyrai dėl tam tikrų visuomenėje susiformavusių stereotipų apskritai nedrįsta kreiptis pagalbos į psichiatrą.
Kaip paaiškinti tą nenumaldomą norą lošti bei išlošti?
Nėra vienos aiškios priežasties, kodėl žmonės lošia. Kažkiek tam įtakos turi genetinis faktorius, bet daugiausia – išmokimas. Jei artimoje aplinkoje yra lošiančių asmenų, tai tas žmogus atsiduria tam tikroje rizikos grupėje.
Taip pat aiškinama, kad lošdamas žmogus siekia patirti įspūdžių, gauti adrenalino. Tai gali būti siejama su vaikystėje atsiradusiu nepilnavertiškumo kompleksu. Įsivaizdavimas apie išlošimą žmogui suteikia pasitikėjimo, padeda save išaukštinti.
Tokie žmonės, kurie lošia, turi tam tikrų mąstymo klaidų. Jie linkę nuvertinti savo varžovus ir pervertina save. Galvoja: „Kiti neišloš, bet aš išlošiu“. Tas skatina lošti toliau. Tokiems žmonėms būdinga tai, kad apžvelgę savo lošimų istoriją, jie nemato praloštų atvejų, bet pastebi tik išlošimus.
Kaip šį potraukį paveikia kitos priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų?
Tarp šių priklausomybių dažnai galima surasti tiesioginį ryšį. Pavyzdžiui, alkoholis skatina žmogų lošti, nes išgėrus tampa sunkiau save sukontroliuoti, nuslopinama baimė pralošti. Tą akimirką žmogus gal ir jaučiasi pakiliau, bet kitą dieną jis būna tik dar labiau prislėgtas.
Kaip artimieji gali padėti lošiančiam žmogui?
Dėl priklausomybės nuo azartinių lošimų kenčia visa šeima. Ta problema apima daug daugiau žmonių nei patį lošiantįjį. Pirmiausia, šeimos nariams yra labai svarbu suprasti, kad lošimas yra kažkas tokio, ko tas žmogus lengvai negali atsisakyti. Todėl reikia padrąsinti tą žmogų.
Pasakyti, kad nelošk, nepakaks. Bet vietoj priekaištų, labai svarbu palaikyti jį. Parodyti, kad jis yra suprantamas. Tuo pačiu tam žmogui svarbu išaiškinti, kaip jo lošimai veikia artimuosius, kokias pasekmes turi ši liga ir kokias gali turėti, jei nebus gydoma.
Pasitaiko atvejų, kai lošėjas dėl savo problemų pradeda kaltinti artimuosius. Didžiausia klaida būtų artimiesiems prisiimti svetimą kaltę dėl kito asmens praloštų pinigų. Jokiu būdu nereikėtų bandyti padengti lošiančio asmens skolų ar, dar blogiau, duoti jam pinigų lošimams. Tai tik dar labiau pagilins problemą.
Kaip ši priklausomybė yra gydoma ir ar ji – išgydoma?
Pradėkime nuo to, kad bet kokia priklausomybė yra liga visam gyvenimui. Tik vieniems žmonėms pavyksta ją sukontroliuoti, o kitiems, deja, ne. Jei po gydymo asmuo kurį laiką nelošia, tai gali tęstis visą gyvenimą, bet jis vis tiek bus priklausomas. Bet koks, net ir nedidelis, pabandymas gali sukelti atkrytį.
Gydymas gali būti įvairus. Realiai, kartais gali būti skiriami vaistai – antidepresantai. Tas dažnai labai padeda. Kitas svarbus gydymo būdas – anoniminės lošėjų grupės, kur žmogus gali pasikalbėti su panašiais į jį patį. Yra žmonių, kurie visą gyvenimą po to lanko tokias grupes. Jiems kažkas padėjo ir jie nori kitiems padėti.
Taip pat tokiam žmogui gali būti taikoma individuali psichoterapija. Ji efektyvi gydant visas priklausomybes. Dar pridursiu, kad yra anoniminės grupės šeimos nariams, kurių vienas turi priklausomybę nuo azartinių lošimų. Dalyvavimas tokiose grupėse yra labai efektyvus, nes padeda artimiesiems geriau suprasti priklausomą žmogų.
