Įsibėgėjantis stojimų į aukštąsias mokyklas maratonas skatina dar kartą parašyti straipsnį šia tema. Ypač dėl to, kad praktiškai kiekvienais metais Lietuvoje keičiama priėmimo tvarka, abiturientai ir studentai nuolat išbando naujas švietimo reformas.
Tokia „dinamika“ skatina painiavą ir tenka prieš pat stojimus vėl iš naujo tikrinti naujausius tvarkos pakeitimus, kurių gali pakankamai daug.
Na, bent jau šių metų tvarka yra jau patvirtinta ir naujovių nebeturi būti. Apie pagrindines stojimo taisykles rašė daugelis naujienų tarnybų, tačiau menkai dėmesio buvo skiriama bendram vaizdui sudaryti ir paaiškinti, kas laukia būsimų studentų po oficialaus įstojimo į aukštąją mokyklą.
Apie tai kalbame su Kauno technologijos universiteto Fundamentaliųjų mokslų fakulteto prodekanu prof. dr. Giedriumi Laukaičiu.
Kokios yra pagrindinės naujovės 2010 metų priėmime į aukštąsias mokyklas?
Kaip jau dauguma abiturientų žino, pagrindinė naujovė šiais metais yra ta, kad stojimo prašymai į aukštąsias mokyklas priimami tik internetu. Taip siekiama skatinti skaidrią konkurenciją tarp aukštųjų mokyklų ir Įsibėgėjantis stojimų į aukštąsias mokyklas maratonas skatina dar kartą parašyti straipsnį šia tema. Ypač dėl to, kad praktiškai kiekvienais metais Lietuvoje keičiama priėmimo tvarka, abiturientai ir studentai nuolat išbando naujas švietimo reformas. Tokia „dinamika“ skatina painiavą ir tenka prieš pat stojimus vėl iš naujo tikrinti naujausius tvarkos pakeitimus, kurių gali pakankamai daug.
Na, bent jau šių metų tvarka yra jau patvirtinta ir naujovių nebeturi būti. Apie pagrindines stojimo taisykles rašė daugelis naujienų tarnybų, tačiau menkai dėmesio buvo skiriama bendram vaizdui sudaryti ir paaiškinti, pašalinti tiesioginę agitaciją pildant prašymus. Tačiau tai nereiškia, jog abiturientai yra palikti likimo valioje – norintys pasikonsultuoti ar susipažinti arčiau su aukštųjų mokyklų programomis visada yra laukiami priėmimo skyriuje. Toks skyrius yra ir Kauno technologijos universitete – paskambinę ar atvykę į vietą, gausite visą reikiamą informaciją apie studijas. Tačiau prašymą vis tiek teks pildyti asmeniškai, sudėliojant visus prioritetus.
Tokia stojimo tvarka galioja visiems būsimiems studentams?
Ne visai – tokia stojimo tvarka galioja tik stojantiems į pirmosios pakopos studijas. Jos apima profesinio bakalauro (įgyjamos kolegijose) ir bakalauro (įgyjamos universitete) studijas. Priėmimą į antrosios (magistrantūros) ir trečiosios (doktorantūros) bei laipsnių nesuteikiančias studijas aukštosios mokyklos vykdo savarankiškai.
Be to, anksčiau nei 2010 metais bendrojo lavinimo mokyklą baigę asmenys privalo asmens atestatų duomenis pateikti į artimiausią bendrojo priėmimo duomenų tvarkymo punktą.
Gal galite trumpai supažindinti su pačia stojimų tvarka?
Kiekvienas stojantysis privalės užsiregistruoti www.lamabpo.lt sistemoje ir užpildyti elektroninės formos prašymą, kuriame bus galima nurodyti iki 12 skirtingų pageidavimų. Pageidavimai išdėstomi prioriteto mažėjimo tvarka.
Iki pat liepos 19 d. 15 val. bus galima koreguoti prašymo formą – išbraukti pasirinkimus, įrašyti naujus variantus, keisti jų eiliškumą ar finansavimo pobūdį.
Liepos 23 d. sistema paskelbs stojančiųjų galimybes ir kiekvienam dalyvaujančiam konkurse pateiks 3 pasiūlymus.
Jeigu kuris nors iš pasiūlymų tinka, nuo liepos 24 d. iki liepos 28 d. 17 val. stojantysis privalės atvykti į pasirinktą aukštąją mokyklą ir pateikti visus būtinus dokumentus.
Visi, kas per šį laiką nespės atvykti pateikti dokumentų, bus automatiškai perkeliami į antrąjį etapą. Siūlau atkreipti dėmesį į tai, jog, kol patenkinti pasiūlymais tvarkysis dokumentus aukštosiose mokyklose, visi kiti konkurso dalyviai turės galimybę koreguoti savo prašymus – tai bus galima padaryti nuo liepos 24 d. iki liepos 28 d. Tačiau būtina iš karto atkreipti dėmesį į tai, jog bus galima koreguoti tik pirmojo stojimo etapo metu sudaryto sąrašo eiliškumą – keisti ar išbraukti pasirinkimus stojantysis jau negalės. Vadinasi, esminius pasirinkimus reikia numatyti iš anksto.
Liepos 29 d. bus paskelbtas antrojo etapo kvietimas studijuoti. Su pasiūlymais sutinkantys asmenys, liepos 30 – rugpjūčio 4 d. turės pristatyti reikiamus dokumentus į pasirinktą aukštąją mokyklą. Jeigu iki rugpjūčio 4 d. 17 val. stojantysis neatvyks į pasirinktą aukštąją mokyklą – kvietimas studijuoti bus panaikintas, o laisvos vietos perkeltos į papildomą priėmimą.
Duomenys apie papildomo priėmimo galimybes bus skelbiami rugpjūčio 5 d., o teikti prašymus bus galima iki rugpjūčio 8 d. 14 val. Papildomame priėmime galės dalyvauti tik tie asmenys, kurie dalyvavo pirmuosiuose dviejuose etapuose. Dabar jau galima visiškai atnaujinti prašymą pagal likusias laisvas valstybines ir privačiai finansuojamas vietas, tačiau galimų pasirinkimų kiekis jau sumažėja iki 6.
Duomenys apie papildomo priėmimo rezultatus bus skelbiami rugpjūčio 9 d. Nuo šios dienos iki rugpjūčio 12 d. 16 val. stojantieji privalo pateikti duomenis į juos priėmusią aukštąją mokyklą. Rugpjūčio 12 d. bendras priėmimas į aukštąsias mokyklas yra baigiamas – nespėjus pasirašyti sutarčių, kvietimas studijuoti panaikinamas.
Tad pavėlavusieji ar nei vienu etapu neįstoję į aukštąsias mokyklas su studijų viltimi atsisveikina?
Tikrai ne. Po bendrojo stojimo aukštosios mokyklos rengs papildomus priėmimus į likusias laisvas mokamas vietas. Žinoma, šiame etape tikėtis valstybės finansuojamų vietų jau neverta, tačiau įgyvendinti studijų svajonę galima. Kadangi į likusias laisvas mokamas vietas bendras konkursas nevyks, priėmimo tvarka kiekvienoje mokykloje skirsis. Tarkim Kauno technologijos universitete ji aprašyta štai čia.
Apibendrinant bendrojo stojimo tvarką, galima daryti išvadą, jog patys svarbiausi yra pirmieji etapai?
Taip, šiais etapais bus užimta dauguma laisvų mokamų ir nemokamų vietų. Rengiant prašymą studijoms reikia atsakingai užpildyti 12 pasirikimų, nes po pirmojo priėmimo etapo bus galima keisti tik eiliškumą. Manoma, jog pirmasis etapas leis stojantiesiems realiai įvertinti savo galimybes ir numanyti, ko reikėtų tikėtis antrajame etape. Tiesa, „loterijos principo“ išvengti nepavyks – po pirmojo etapo pasirinkimo eiliškumus gali pakeisti daugumą stojančiųjų, tuomet galutiniai rezultatai bus visiškai kitokie, nei parodys pirmasis etapas. Žinoma, dar laimę galima bandyti per papildomą priėmimą, tačiau šiuo atveju pasirinkimo galimybių jau bus likę žymiau mažiau.
Turbūt saugiausia stoti į mažiau populiarias specialybes, nes jose vietų turi būti pakankamai?
Su mažiau populiariomis specialybėmis irgi gali iškilti keblumų. Visų pirma, krepšeliai skirstomi ne pagal atskiras specialybes, o pagal studijų kryptis, tad mažiau populiarios specialybės apskritai rizikuoja netekti krepšelių, jei visus krepšelius pasiims toje pačioje srityje esanti populiari specialybė. Net jei keli krepšeliai ir liktų, tačiau bendras stojančiųjų kiekis būtų mažesnis už leistiną (minimalūs kiekiai nustatyti Švietimo ir mokslo ministerijos), į tokią studijų programą studentų sistema neprileistų.
Į ką dar vertėtų atkreipti dėmesį stojimo prašymus pildantiems studentams?
Užsiimti dideliais skaičiavimais nesiūlome. Pirmiausia, pagal išlaikytus valstybinius egzaminus, reiktų išsirinkti studijų programas ir tada gerai apmąstyti, kurios iš jų yra įdomiausios ir labiausiai viliojančios. Visos studijų programos paprastai turi aprašus, o kai kurios mokyklos ruošiamas specialybes aprašo dar ir papildomai. Tarkim Fundamentaliųjų mokslų fakultetas prižiūri specialų abiturientams skirtą tinklaraštį www.fmf.lt, supažindinantį su studijų programomis, fakulteto moksliniais tyrimais ir patarimais, kaip išsirinkti tinkamą specialybę. Tokius projektus pamažu kuria ir kitos mokyklos.
Pildant prašymą teks nurodyti ir studijų formą – apie tai mažai diskutuojama, tad norėčiau plačiau pakomentuoti esamas galimybes. Studijos gali vykti nuolatine ir ištęstine forma. Paprastai nuolatinių studijų atveju, jų apimtis per metus siekia 40 studijų kreditų. Vienas studijų kreditas atitinka 40 sąlyginių studento darbo valandų – tai sudaro vieną studijų savaitę. Tokia kredito samprata galios iki 2011 metų rugsėjo 1d.
Jeigu studentas planuoja studijų metu dirbti ir mano, jog nepajėgs studijuoti nuolatine forma, gali rinktis ištęstines studijas. Tokiu atveju per metus studijų apimtis siekia ne daugiau kaip 30 kreditų, tačiau jos trunka ilgiau – vietoj 4 metų bakalauro studijos gali tęstis 6 metus.
Su studijų forma susijusi ir metinė studijų kaina – tai ypač svarbu mokamų vietų studentams. Kuo studijos ilgesnės, tuo mažesnis metinis kreditų kiekis, ir tuo pačiu mažesnė metinė studijų kaina. Žinoma, bendras kreditų kiekis ir kaina nesikeičia, bet išskaidžius viską per ilgesnį laikotarpį, lengviau susitvarkyti tiek su finansais, tiek ir su akademiniais darbais.
Tarkim, stojantysis sėkmingai užpildė prašymą, gavo kvietimą studijuoti, jį priėmė ir laiku atvyko pateikti dokumentų. Kokių dar netikėtumų gali būti ar jau save galima laikyti studentu?
Studentu save galima laikyti tik po mokslų metų pradžios, kuomet bus išduotas specialus tai įrodantis dokumentas – studento pažymėjimas. Tačiau po sutarties pasirašymo galima jaustis bent jau ramiam dėl būsimų studijų vietos.
Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog skaičiuojant bendrąjį konkursinį balą yra įvertinami ne tik mokymosi rezultatai, bet ir kiti pasiekimai, tokie kaip olimpiados, įvairūs papildomi kursai – informacija apie juos pateikiama pildant stojimų prašymą. Ir tik atvykus pasirašyti sutarties, aukštosios mokyklos priėmimo komisija sulygins sistemoje nurodytus duomenis su stojančiojo pateikiamais originaliais dokumentais. Jeigu paaiškės neatitikimų tarp deklaruotų duomenų ir oficialių dokumentų, konkurso metu laimėta vieta gali būti anuliuota ir sutartis nepasirašyta. Tad pildant prašymą reikia visus duomenis suvesti labai tiksliai.
Kad jau prakalbome apie rugsėjo mėnesį ir studijų pradžią, kokia tvarka bus su kitais ne ką mažiau svarbiais dalykais – apgyvendinimu, studento pažymėjimo išdavimo tvarka?
Visi šie dalykai spręsis labai koncentruotai dokumentų pristatymo metu. Tiesa, gali būti įvairių skirtumų, priklausomai nuo aukštosios mokyklos, tačiau visais atvejais informacija bus suteikta priėmimo skyriaus darbuotojų, pristatant dokumentus.
Kauno technologijos universitete viskas vyks vienu metu – stojantieji pateiks dokumentus, užpildys prašymus dėl bendrabučio, studento pažymėjimo bei banko kortelės stipendijai išdavimo. Studento pažymėjimus paprastai atiduodame rugsėjo 1 dieną, per pirmąjį susitikimą su studentais.
O kada paaiškėja bendrabučio reikalai – juk, jei jis nebus skirtas, būsimiems studentams dar reiks surasti gyvenamą vietą?
Tokie klausimai numatyti kiekvienos aukštosios mokyklos vidaus taisyklėse, su kuriomis supažindina priėmimo skyrius. Tarkim Kauno technologijos universiteto atveju dėl bendrabučio nerimauti nereikia– universitetas turi pakankamą vietų kiekį. Parašius prašymą bendrabučiui, jis garantuotai bus skirtas. Na, o ar tenkins gyvenimo kokybė ir kambario draugai – tai jau paaiškės studijų metu.
Dėkojame už išsamius atsakymus!
Parengta pagal www.fmf.lt tinklaraščio medžiagą.
