Mokslininkų teigimu, mūsų planeta šiuo metu išgyvena vieną didžiausių klimato kaitos procesų po dinozaurų išmirimo. Tačiau didžiausią nerimą kelia šių pokyčių greitis: prognozuojama, kad kitame amžiuje klimato kaita bus 10 kartų spartesnė, nei per paskutiniuosius 65 milijonus metų.
Jei ši tendencija išliks, Žemės biosfera susidurs su milžinišku stresu, kuris sunkiai atsilieps ir žmonijai, mano JAV mokslininkai. Daugeliui augalų ir gyvūnų rūšių prireiks elgesio ir evoliucinių pokyčių, kad sugebėtų išlikti besikeičiančiame pasaulyje. Žmonės bus priversti prisitaikyti prie ekstremalių orų sąlygų ir keisti dabartinį ekonomikos modelį.
Žemės mokslų mokyklos prie Stenfordo universiteto (JAV) docentas Noah Diffenbaughas su savo kolega iš Carnegie instituto Globalios ekologijos fakulteto Chrisu Fieldu tvirtina, kad kai kuriuos svarbius pokyčius bus galima stebėti jau artimiausiais dešimtmečiais, tačiau tai, kas nutiks klimatui mūsų amžiaus pabaigoje, iš esmės priklausys nuo dabartinių žmonijos veiksmų. Šie mokslininkai išanalizavo klimato pokyčius per visą Žemės istoriją ir parengė artimiausiam šimtmečiui skirtą prognozę, skelbia „Stanford Report“.
Tyrimo autoriai primena, kad vidutinė temperatūra Žemėje 5 laipsniais pagal Celsijų padidėjo prieš maždaug 20 000 metų, kai baigėsi paskutinis ledynmetis. Tuometinis pokytis esą prilygsta tam klimato kaitos procesui, kuris vyksta šiuo metu ir, manoma, tęsis šiame amžiuje. Geologiniai duomenys liudija, kad prieš 20 000 metų, kai didelę Šiaurės Amerikos dalį dengęs ledo skydas atsitraukė į šiaurę, augalai ir gyvūnai ėmė keltis į nuo ledo atsilaisvinusias sausumos dalis.
Kadangi klimato šiltėjimas vyko toliau, šios rūšys kėlėsi virš toliau į šiaurę, į šaltesnius regionus. Pasak mokslininkų, šiuo atveju klimato permainos vykdo pakankamai lėtai, kad augalai ir gyvūnai spėtų prie jų prisitaikyti. Tuo tarpu paskutiniaisiais dešimtmečiais klimatas Žemėje keičiasi kur kas greičiau, ir jau dabar kai kurios floros ir faunos rūšys susiduria su rimtomis išlikimo problemomis: jos nespėja prisitaikyti.
Remiantis paleoklimatiniais tyrimais JAV mokslininkams pavyko daugmaž įsivaizduoti, kas mūsų laukia ateityje, sakoma pranešime. Antai prieš 55 mln. metų anglies dvideginio koncentracija atmosferoje maždaug prilygo dabartinei. Tada Arktyje vasaros sezono metu nebuvo ledo, o artimiausiuose sausumos regionuose buvo pakankamai šilta, kad galėtų gyventi krokodilai ir augti palmės. Tačiau yra esminis skirtumas: klimato kaitos sparta, teigia mokslininkai. Prognozuojama, kad šį šimtmetį Žemės klimatas keisis 10 kartų greičiau, nei per pastaruosius 65 mln. metų. Dar vienas svarbus veiksnys - pramoninė žmogaus veikla, kurios, suprantama, nebuvo prieš milijonus metų. Būtent šie du veiksniai ir kelia didžiausią nerimą mokslininkams.
Tyrimo išvadose sakoma, kad, išnagrinėjus maždaug 20 kito šimtmečio klimato modelių, stiprių sausrų ir stiprių potvynių skaičius taps didesnis, o šie ekstremalių orų laikotarpiai bus ilgesni.
Jei dabartinės CO2 emisijos išliks tokios pat intensyvios, kaip šiuo metu, vidutinė metinė temperatūra Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Rytų Azijoje jau iki 2046–2065 m. pakils 2–4 laipsniais, teigia tyrimo autoriai. O tai reiškia, kad vasara, kuri buvo pripažinta pačia karščiausia per 20 praėjusių metų, kartosis maždaug kas antrus metus. Iki amžiaus pabaigos, prognozuoja mokslininkai, dėl šiltnamio dujų emisijų temperatūra Šiaurės pusrutulyje bus 5 - 6 laipsniais didesnė, nei dabar. Tokios permainos sukels didelių problemų Žemės biosferai, ir daugelis rūšių tiesiog nepajėgs prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų.
