Visas pasaulis suprato, kad vyras yra gyvas, tačiau dabar paaiškėjo, kad jis iš tiesų mirė keli mėnesiai prieš mokslininkams paviešinant ataskaitą.
Moksliniame darbe, kurį praėjusį mėnesį paviešino „Current Biology“ žurnale, aprašytas atvejis, kai vagalinio nervo stimuliavimas leido pamatyti 35-ių vyro, kuris vegatacinės būklės po avarijos išbuvo 15 metų, sąmoningumo ženklus. Po šio gydymo metodo, vyras sugebėjo šypsotis, judinti akis, pasukti galvą ir reaguoti į elementarias komandas.
Tačiau moksliniame darbe nėra užsimenama, kad vyras 2017-ųjų birželį mirė. Jo mirties faktas buvo atskleistas tik praėjusią savaitę, kuomet prancūzų leidinys „Le Parisien“ pakalbino vieną iš tyrimo autorių profesorių Marcą Guenotą, kuris aiškino, jog mirties aplinkybės tyrime nėra minimos, nes jos su tuo niekaip nesusijusios. „Deja, vyras šiais metais mirė, dėl komplikacijos plaučiuose“, – pasakojo profesorius leidiniui ir pridūrė, kad šis įvykis griežtai neturi jokių sąsajų su prieš tai taikytu gydymo metodu.
Leidinyje „iflscience.com“ skelbiama, kad mokslininkai dar rugsėjo mėnesį leidiniui „The Guardian“ apie paralyžiuotą vyrą kalbėjo: „Jis vis dar paralyžiuotas, jis negali kalbėti, tačiau gali reaguoti. Dabar jis yra sąmoningas“. Tačiau, dauguma mokslininkų yra prancūzai, todėl, manoma, įvyko tiesiog vertimo klaida.
Pačių mokslininkų teigimu, buvo pasirinkta neviešinti mirties fakto dėl „pagarbos mirusiojo artimiesiems“ ir baiminantis, kad žmonės klaidingai apkaltins naudotą terapiją dėl vyro mirties.
Profesorius Jacques Luaute iš Lijono universiteto, pripažino padarytą klaidą: „Mes tarėmės su (vyro) šeima. Kartu mes klaidingai nusprendėme, kad tai gali priversti žmones galvoti, jog yra ryšys tarp stimuliavimo ir mirties. Mes nusprendėme, kad mirtis – nesusijusi su eksperimentu – yra išskirtinai privatus šeimos įvykis“.
„Tai buvo klaida, nes žmonės, akivaizdu, pradės klausinėti, kas nutiko tam pacientui“, – guodėsi jis.
