Pasak geologų, klimato kaita, kylantis jūros lygis ir tirpstantys ledynai gali sukelti papildomas katastrofas: žemės drebėjimus, ugnikalnių išsiveržimus, cunamius ir nuošliaužas, - rašoma „LiveScience“.
Žmonių sukelto visuotinio atšilimo poveikis žemės ledui ir vandenynams jau pastebimas: sparčiai tirpsta Grenlandijos ledynai, jūros lygis XX a. visuotinai pakilo 0,17 metro – taip parodė „Tarpvyriausybinis klimato kaitos tyrimas“.
Tokios ledo sluoksnio ir jūros lygio tendencijos išsilaikys ir turbūt stiprės, jei vis toliau kils anglies dioksino išmetimas. Tai ilgainiui veikia žemėje glūdinčių galių pusiausvyrą – šie poslinkiai yra dokumentuoti vėliausiuose klimato kaitos tyrimuose, tačiau tik dabar jie atidžiau studijuojami kaip galimos visuotino atšilimo pasekmės.
Londono universiteto Hazardo tyrimų centro mokslininko Billo McGuire išvados žurnale dar nepublikuotos, tačiau jis jau parašė apie tai straipsnį „Guardian Unlimited“.
Žemės plutoje veikiančių jėgų pusiausvyrą gali paveikti tirpstantis ledas: ledynai, ledo gabalai, dengiantys ašigalių paviršių bei visų lygių kalnai. Ledo svoris spaudžia žemės plutą po savimi. Ledui tirpstant, pluta nebetenka, kas ją slėgtų ir geologiniu požiūriu gali lengvai išsijudinti. Atšokančios plutos vietos gali pakeisti spaudimą plytoje, įtakojantį žemės drebėjimus ir ugnikalnius. Keičiantis plutos dinamikai, gali būti destabilizuoti drebėjimų poslinkiai, sukelsiantys virtinę kitų problemų.
Mokslininkas sako: „Paskutinio ledynmečio pabaigoje ledo gabalų pakraščiais Skandinavijoje ir kitose panašiose vietose buvo padidėjęs seismingumas, buvo išjudintos povandeninės nuošliaužos, sukėlusios cunamius.“
„Kils ištisa geologinių pavojų grandinė, kurią sužadins katastrofiškas tirpimas.“
Kalifornijos universiteto (Berkeley) geologas Rolandas Burgmannas sutinka, kad ledo dangos pokyčiai stipriai veikia žemės plutą, tačiau sako, kad reikia atlikti daugiau tyrimų, norint nustatyti realią grėsmę ir vietas, kuriose tikėtini efektai.
