Į Žemę panašios planetos gali skrieti maždaug aplink 1 iš 37 – 1 iš 70 nakties danguje matomų į Saulę panašių žvaigždžių.
Šie duomenys leidžia manyti, kad mūsų galaktikoje gali būti milijardai į Žemę panašių planetų, teigia tyrėjai.
Nauji skaičiavimai remiasi duomenimis iš „Kepler“ kosminio teleskopo, vasarį pasaulį nustebinusio žiniomis apie daugiau kaip 1,2 tūkst. nežemiškų pasaulių, tarp kurių – 68 potencialios Žemės dydžio planetos. Tokių planetų teleskopas ieško stebėdamas pritemimą, vystantį tuomet, kai planeta praskrieja priešais žvaigždę.
NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (Jet Propulsion Laboratory, JPL) Pasadenoje mokslininkai dėmesį sutelkė į maždaug Žemės dydžio planetas, kurios pagal jas nuo žvaigždės skiriantį atstumą patenka į gyvybės zoną, tai yra, kurių paviršiuje gali egzistuoti skystas vanduo.
Išanalizavę keturis mėnesius „Kepler“ rinktus duomenis, jie nustatė, kad nuo 1,4 iki 2,7 proc. į Saulę panašių žvaigždžių, galima manyti, turi į Žemę panašių planetų, kurios patenka į gyvybės zoną, o jų skersmuo sudaro nuo 0,8 iki 2 Žemės skersmenų.
„Tai reiškia, kad egzistuoja daugybė Žemės analogų, vien Paukščių Take – 2 mlrd. Turint tokį didžiulį skaičių, egzistuoja nemaža tikimybė, kad kai kuriose tų planetų gali būti gyvybė ar net protinga gyvybė. Ir tai tik kalbant apie mūsų galaktiką, o dar yra 50 mlrd. kitų“, – SPACE. com teigė JPL astronomas Josephas Catanzarite'as.
Ištyrus 3–4 metų „Kepler“ duomenis, bus rasta 12 į Žemę panašių pasaulių, prognozuoja mokslininkai. Keturi jų jau aptikti keturių mėnesių duomenyse, kurie jau paskelbti. „Kepler“ misijos mokslininkai skaičiuoja, kad iš viso Paukščių Take gali būti 50 mlrd. planetų, tačiau ne visos jos savo dydžiu primins Žemę ir pateks į gyvybės zoną.
Kalbant apie 100 artimiausių žvaigždžių, nutolusių per kelias dešimtis šviesmečių, remiantis šiais duomenimis galima manyti, kad tik aplink dvi iš jų galėtų skrieti į Žemę panašios planetos. Tačiau J. Catanzarite'as pažymėjo, kad tokios planetos gali būti aptiktos ir prie raudonųjų nykštukių, kurios sutinkamos žymiai dažniau nei į Saulę panašios žvaigždės.
Nors tyrėjams daug sunkiau aptikti į Žemės dydžio planetas, pereinančias priešais blyškias raudonąsias nykštukes, mokslininkai dabar bando tokias planetas aptikti pagal gravitacinę trauką, kuria jos viena kitą veiktų.
„Tikiuosi vieną dieną išgirsti apie gyvybei tinkamus Žemės analogus aplink tokias žvaigždes“, – sakė J. Catanzarite'as.
