Astronominės vasaros pradžia Žemės šiaurės pusrutulyje sutapo su Saulėje kilusia magnetine audra, kurios pasekmes mūsų planeta pajus rytoj, birželio 23 dieną.
Vakar Saulę stebinti NASA ir ESA kosminė observatorija SOHO jos atmosferoje užfiksavo galingą žybsnį ir vainiko masės išvaržą, kurios metu į kosminę erdvę buvo išmestas įmagnetintos plazmos pliūpsnis, pranešė „Spaceweather.com". Pasak mokslininkų, šįkart jis lekia beveik tiesiai į Žemę, tad trečiadienį ją pasiekęs gali sukelti magnetinę audrą.
Pranešama, kad birželio 21 d. užfiksuotas Saulės žybsnis buvo mažo stiprumo ir buvo priskirtas C7 klasės įvykiams. „Magnetiniai laukai virš sudėtinės dėmės Nr. 1236 Saulėje prasiveržė pirmosiomis birželio 21 d. valandomis, sukėlę vainiko masės išvaržą, nukreiptą beveik tiesiai į Žemę. Artėjantis plazmos debesis neatrodo labai didelis, tačiau jis gali sukelti geomagnetines audras, kai maždaug birželio 23 dieną pasieks Žemę„, – sakoma „Spaceweather.com“ pranešime.
C7 klasės Saulės žybsniai yra patys silpniausi jų registravimo skalėje, galingesni M klasės žybsniai priskiriami prie vidutinio stiprumo, o patys galingiausi priskiriami X klasei.
Birželio 7 dieną Saulėje buvo užfiksuota kita netikėtai galinga vainiko masės išvarža, nustebinusi mokslininkus.
Ši audra Saulėje sutapo su šiauriniame Žemės pusrutulyje prasidėjusia vasaros saulėgrįža – astronominės vasaros pradžia, kuomet Saulės kelias virš horizonto būna ilgiausias. Birželio 21 - 22 d. būna ilgiausios dienos ir trumpiausios naktys.
Šiame vaizdo siužete – SOHO užfiksuota birželio 21 d. audra Saulėje.
