Dėl žmogaus veiklos vykstantis pasaulinis atšilimas didina anglies dvideginio koncentraciją vandenynuose. Stiprėjantis jų rūgštingumas jau atsiliepė kai kurioms vandenynuose gyvenančioms rūšims, atskleidė JAV ir D. Britanijos mokslininkų tyrimas.
Britų ir amerikiečių mokslininkai pranešė aptikę įrodymų, kad didėjantis vandenyno rūgštingumas jau kelia pavojų kai kurių rūšių jūros sraigėms, nes tirpdo jų kiautus. Britų Antarktidos tyrimų tarnyba ir JAV nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA) pranešė, kad mokslinių tyrimų laivu „RRS James Clark Ross“ plaukę mokslininkai nedideliame Pietų vandenyno, supančio Antarktidą, regione aptiko jūrų sraiges su rūgštaus vandens smarkiai aptirpdytais kiautais.
Pasak vieno šio tyrimo, kurio rezultatai paskelbti žurnale „Nature Geoscience“, autorių dr. Gerainto Tarlingo, tai tvirtas įrodymas, kad dėl žmogaus veiklos vykstantis vandenynų rūgštėjimas jau šiuo metu kenkia jūrų gyvybei. G. Tarlingas su kolegomis jūrų sraigių rūšių pokyčius stebi nuo 2008 metų. Tirdami šiuos moliuskus po elektroniniu mikroskopu mosklininkai aptiko neįprastos kiautų korozijos požymių.
Dėl antropogeninio poveikio didėjančios anglies dvideginio emisijos keičia jūros vandens cheminę sudėtį, aiškina tyrėjai. Anglies dvideginiui ištirpus vandenyje susidaro anglies rūgštis. Dėl to sumažėja vandens šarmingumas. Šiuo metu pasaulio vandenynų rūgščių ir šarmų pusiausvyros (pH) lygis krenta sparčiau, nei bet kuriuo kitu istoriniu laikotarpiu per paskutiniuosius 300 mln. metų.
Laboratoriniai tyrimai patvirtino, kad dėl rūgštėjančių vandenynų pirmiausia nukentės jūrų organizmai su kietu kiautu, tokie kaip moliuskai ir koralai. Kad galėtų pasigaminti geldeles, jiems reikia išgauti iš vandens kalcio karbonatą. Tačiau dėl didėjančio anglies rūgšties kiekio jame daugėja ir vandenilio jonų. Jie reaguoja su anglies jonais, todėl negali dalyvauti kalcio karbonato susidarymo cheminiame procese. Pasak tyrimo autorių, šiuo metu dėl rūgštėjančio vandens labiausiai pažeidžiami tie jūrų organizmai, kurie savo kiautus statosi tik iš aragonito. Tai viena kalcio karbonato formų. Iki 2050 m. didesnėje pasaulinio vandenyno dalyje bus jaučiamas didelis aragonito trūkumas. Kol kas, tyrėjų teigimu, jo dar yra palyginti daug, tačiau kai kurios vandenynų sritys jau susidūrė su deficitu. Mokslininkai teigia, kad pirmiausia nukentės ašigalių sritys, o po jų ateis tropikų eilė.
Vienintelis būdas sustabdyti vandenynų rūgštėjimą – sumažinti CO2 emisijas į atmosferą, tvirtina tyrimo autoriai. Kai kurie specialistai siūlė subalansuoti jūros vandens rūgštingumą išpylus į vandenynus kelis milijonus tonų kalkių, tačiau šis geoinžinerijos sprendimas laikomas nerealiu, nes pareikalaus milžiniškų išlaidų.
