Sprendžiant iš vėlyvuoju kreidos periodu gyvenusio paukščio liekanų, šio ūgis siekė daugiau nei 3 metrus, o svoris – per pusšimtį kilogramų.
Paaiškėjo, kad Pietų Kazachstano dykumoje atkasti du kaulai priklausė vienam iš pačių didžiausių paukščių, kurie kada nors sklandė Žemėje.
Rastos paukščio, savo dydžiu šiek tiek primenančio strutį, kaulų dalys – apatinio žandikaulio elementai. Kaip spėjama, jis prieš šimtą milijonų metų gyveno centrinėje Azijoje kartu su dinozaurais.
Kaulų dalys, kurių kiekviena yra apie 27 cm ilgio, dydis byloja apie paties sparnuočio gabaritus. Pastarasis turėjo būti maždaug 3 metrų ūgio – vadinasi, tai buvo didžiausias paukštis nuo kreidos periodo. Daugelis tuo metu gyvenusių primityviųjų paukščių savo dydžiu labiau priminė viščiukus.
Rastų fosilijų, deja, yra per maža, kad būtų galima spręsti, ar šis paukštis galėjo skraidyti, ar ne. Jeigu taip, jo sparnų mojis turėjo siekti 4 metrus – daugiau nei didelio albatroso.
Šios kaulų dalys buvo rastos aštuntajame dešimtmetyje, per sovietų-rytų vokiečių ekspediciją, vietovėje, vadinamoje Shakh-Shakh, esančioje 600 km į Rytus nuo Aralo jūros. Gipso, klijų ir dažų pagalba vienas vokiečių kolekcininkas fosiliją rekonstravo, kad sudarytų aiškią žandikaulio kompoziciją. Vėliau ji nukeliavo į Belgijos muziejų.
Garethas Dyke'as, Dublino universiteto paleontologas, pašalinęs gipsą ir kitas fosilijos rekonstrukcijai panaudotas medžiagas, ėmėsi atidžiai tyrinėti kaulų fragmentus. Liekanų matmenys liudija ir apie kaukolės dydį – ji turėjo būti 30 cm ilgio, matuojant nuo kaktos iki nugaros. Jei šis padaras vis dėlto neskraidė, svėrė apie 50 kilogramų.
„Tai vienas iš stambiausių žinomų ir kada nors aprašytų paukščių. Nors rastos liekanos ir nėra gausios, tačiau iš jų galima spręsti, kad apatinis žandikaulis yra panašus į stručio. Tuo laikotarpiu šitoks dydis yra gana įspūdingas“, – guardian.co.uk pasakojo G. Dyke'as.
„Mes visuomet manėme, kad didelio dydžio paukščiai atsirado palyginti vėlai, tad rasti tokį rūšies milžiną – tikrai stebėtina. Tai – bedantis vėlyvojo kreidos periodo paukštis milžinas“, – pridūrė G. Dyke'as.
Paukštis buvo pavadintas mitologinio kazachų paukščio fenikso – Samruko – vardu. Kita paukščio vardo dalis skirta Levui Nessovui, ekscentriškam rusų paleontologui pagerbti. Jis važinėdavo traukiniu iš Sankt Peterburgo į Centrinę Aziją ieškoti fosilijų, o 1995 m., sulaukęs vos 48-erių, nusižudė, nes griuvus Sovietų Sąjungai jo kelionės buvo nutrauktos.
Dar vienas didžiulis sparnuotis, vardu Gargantuavis, gyveno dabartinės Pietų Prancūzijos teritorijoje prieš 70 milijonų metų. Jis buvo atrastas dešimtajame dešimtmetyje.
