Kada galima juokauti apie tragediją? Naujas tyrimas parodė, kad komikas turi itin kruopščiai įvertinti nelaimės mastą, įvykio laiką ir tai, kiek jis susijusi su žmogumi, kad pokštas neužrūstintų auditorijos, įspėja nbcnews.com.
Tyrėjai iš Kolorado universiteto Juoko tyrimų laboratorijos (angl. Humor Research Lab) atliko keletą mokslinių bandymų, mėgindami išsiaiškinti, kaip tragedijos baisumas ir sąsaja su ja lemia komiškumą pokšto apie nelaimingą įvykį atžvilgiu.
Pirmojo bandymo metu internetinės apklausos dalyvių buvo prašoma aprašyti asmeninę nelaimingo atsitikimo patirtį, kuri, laikui bėgant, tapo vis juokingesnė arba, priešingai, mažiau juokinga. Tuomet dalyvių buvo paprašyta įvertinti šios nelaimės „baisumą“. Įvykiai, po kurio laiko žmonėms pasidarę juokingesni, dažniausiai buvo įvertinti kaip sunkesni, nemalonesni už tuos, kurie praėjus šiek tiek laiko savo juokingumą prarado.
Tokias rimtas, nemalonias, bet tolimas patirtis mokslininkai pavadino „nepiktybiniais sunkumais“
Panaši tendencija buvo pastebėta ir analizuojant antrojo tyrimo metu surinktus duomenis: rimta nelaimė, tokia kaip patekimas į avariją, pradėta vertinti kaip juokingesnis įvykis prabėgus bent penkeriems metams. Tuo tarpu mažiau reikšmingos nelaimės, pavyzdžiui, piršto įsipjovimas, vertinamos kaip juokingesnės, kai tai įvyko neseniai – prieš dieną, rašoma „Psychological Science“ žurnale neseniai publikuotame straipsnyje.
Kitame tyrime paskutinio kurso studentų buvo prašoma perskaityti nepažįstamų ir draugų „Facebook“ statusus, kuriais jie pasiskelbė apie tai, kaip tekstine žinute atsitiktinai paaukojo įvairias sumas pinigų. Studentų vertinimu, įvykis, kai per klaidą buvo paaukota 1470 eurų (daugiau nei 5 tūkst. litų) jiems atrodė kur juokingesnis, kai tai atsitiko nepažįstamiems, ir kur kas mažiau juokingas – kai klaidą padarė draugai. Vis dėlto, kai auka buvo mažesnė – 50 dolerių (apie 130 litų), – situacija atrodė juokingesnė apsižioplinus draugui, o ne nepažįstamam.
„Šie rezultatai atskleidžia, kad komedijoje egzistuoja tam tikras pusiausvyros taškas. Reikia išmatuoti įvykio baisumą ir artimumą, antraip išauga rizika peržengti ribas“, – kalbėjo Peteris McGrawas iš Humoro laboratorijos.
