psychological science

Dažnai sakoma, kad vaizdas pasako daugiau nei tūkstančiai žodžių. Ir panašu, kad šis senas frazeologizmas gali būti ir geras patarimas ruošiantis egzaminui arba mokantis naują kalbą. Žurnale „Current Directions in Psychological Science“ pasirodęs tyrimas įrodė, kad piešimas gali turėti neįtikėtinai stiprų poveikį, kuomet yra naudojamas kaip priemonė geriau įsiminti informaciją.

Naujas Glazgo universiteto mokslininkų atradimas turėtų patikti optinių iliuzijų mėgėjams. Pasirodo šios sukelia ne tik galvos svaigimą ir mirgėjimą akyse o turi ir labai teigiamą poveikį sveikatai. Tyrėjai aptiko, jog optinių iliuzijų stebėjimas didina regėjimo aštrumą. Tyrime dalyvavo 74 savanoriai. Kiekvieno regėjimo aštrumas buvo įvertintas remiantis tradicine logMAR lentele, kabančia daugumos akių gydytojų kabinete.

Norėdami, kad atmintyje liktų koks nors svarbus įvykis, jį įamžiname nuotraukose. Tačiau naujai atliktas tyrimas parodė, kad fotografavimas gali turėti visiškai priešingą poveikį – jis gali neleisti įsiminti, rašo abc.net.au. Šią savaitę paskelbti tyrimo rezultatai parodė, kad žmonės, fotografuojantys muziejaus eksponatus, daug prasčiau juos atsimena nei tie, kurie juos tik apžiūrėjo.

Arizonos valstijos (JAV) universiteto mokslininkai nustatė, kad mūsų smegenys apdoroja ir supranta vizualinę informaciją net ir tuo atveju, jeigu mes niekuomet negalėsime jos sąmoningai suvokti.

Pabandykite rasti visiškai tamsią patalpą ir, būdami joje, sau prieš akis pamojuokite ranka. Ką matote? Jei atsakysite, kad prieš akis matote miglotą judančią figūrą, greičiausiai to neįsivaizduojate, o iš tiesų matote. Į pagalbą pasitelkę kompiuterizuotus akių judesių sekimo įrenginius mokslininkai nustatė, kad bene 50 proc. žmonių savo kūno judesius geba matyti visiškoje tamsoje.

Norėtųsi tikėti, kad akys – lyg kameros, kiek įmanoma objektyviai fiksuojančios mus supantį pasaulį. Vis dėlto, taip toli gražu nėra – pasirodo, reginys, tikslas ir veiksmas susiję artimais ryšiais. Kertinio argumento autorius – J.J. Gibsonas, dar praėjusio amžiaus 6 dešimtmetyje išvystęs ekologinę teoriją, aiškinančią, kaip mes regime ir suvokiame pasaulį. Jo teorinė prieiga rėmėsi klausimu, kam apskritai skirtas regėjimas.

Paauglystė gali būti sunkus metas. Jauni suaugusieji dažnai pašiepiami dėl savo stereotipinio drovumo, nerangumo, ypač didelio susirūpinimo, ką apie juos pagalvos kiti. Naujas tyrimas atskleidė, jog drovuoliai dėl to savęs gali nekaltinti – taip juos jaustis verčia specifinė smegenų ypatybė, kuri išsivysto ir piką pasiekia paauglystės metais. „Mūsų tyrimas atskleidė, jog paauglystėje ypač aktyvūs smegenų regionai, atsakingi už drovumą, reakcijas į stresines situacijas.

Vyrai dažnai kaltinami, kad seksualias moteris laiko tik „objektais“, o reklamos kompanijos tuo jau ėmė manipuliuoti savo naudai. Vis dėlto, neseniai atlikto belgų tyrimo rezultatai ragina nekaltinti vyrų „moters sudaiktinimu“, kadangi silpnosios lyties atstovės daro tą patį, praneša naujienų portalas dailymail.co.uk.

Remdamiesi naujo tyrimo rezultatais mokslininkai tikina, kad žmonės geba užuosti baimę ir pasišlykštėjimą. Jų įsitikinimu, kvapais mes siunčiame ir perimame kitų emocijas. Tyrimo rezultatai, visuomenei pristatyti „Psychological Science“ žurnalo lapkričio 5 numeryje, perša mintį, kad žmonės, kaip ir gyvūnai, gali bendrauti kliaudamiesi kvapais, rašo nbcnews.com.

Kada galima juokauti apie tragediją? Naujas tyrimas parodė, kad komikas turi itin kruopščiai įvertinti nelaimės mastą, įvykio laiką ir tai, kiek jis susijusi su žmogumi, kad pokštas neužrūstintų auditorijos, įspėja nbcnews.com. Tyrėjai iš Kolorado universiteto Juoko tyrimų laboratorijos (angl. Humor Research Lab) atliko keletą mokslinių bandymų, mėgindami išsiaiškinti, kaip tragedijos baisumas ir sąsaja su ja lemia komiškumą pokšto apie nelaimingą įvykį atžvilgiu.

Smegenų tomografija tiksliau atspėjo socialinės reklamos šansus paveikti tikslinę auditoriją, nei įprasta socialinė statistika, rodo Kalifornijos universiteto (JAV) mokslininkų atliktas tyrimas, praneša žurnalas „Psychological Science“. Mokslininkų teigimu, smegenų skenavimas gali duoti tikslų atsakymą į klausimą, kas patinka vartotojui, o kas – ne.

Du psichologai aiškinosi, kodėl dauguma žmonių yra linkę baltą spalvą susieti su gėriu, o juodą – su blogiu. Balta ir juoda spalvos moralinę prasmę įgijo gerokai anksčiau, nei žmoniją paveikė šiuolaikinė „Holivudinė“ kultūra. Išties, kai kurie mokslininkai mano, jog šiandieninis pasąmoninis tamsių ir nuodėmingų polinkių suvokimas savo šaknimis siejasi su iš praeities atkeliavusia nešvaros ir infekcijų baime.

Jei manote, kad Tomas Cruise`as „Paskutiniame samurajuje“ vaidino istorinį personažą – klystate. Tačiau nenusiminkite. Anot naujausio tyrimo, net studentai, kuriems faktai pateikiami prieš akis, linkę patikėti Holivudo fikcija, o ne istoriniais duomenimis.

Pinigų – nebūtinai savų – skaičiavimas yra naudingas žmogaus psichinei sveikatai, nes padeda pakelti nuotaiką, nustatė JAV psichologai. Ir priešingai: mintys apie savo išlaidas ją sugadina, teigiama Minesotos ir Floridos universitetų (JAV) psichologų tyrime, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti psichologinį, fizinį ir socialinį pinigų poveikį, teigiama JAV psichologijos mokslo asociacijos pranešime.

Mokslinė studija atskleidė, kodėl senyvi žmonės yra linkę savo praeitį matyti per „rožinius akinius“. Tyrimas parodė, jog senyvo amžiaus žmonių smegenys, siekdamos išlaikyti gerą savijautą, išmoksta vis labiau vengti neigiamos informacijos. Jauni žmonės šiuo atveju privalo objektyviai vertinti tiek neigiamą, tiek teigiamą gyvenime sutinkamą informaciją, nes tai padeda jiems darbo bei mokymosi procesuose. Kaip bebūtų, jauni žmonės atsimena daugiau neigiamų negu teigiamų prisiminimų.

Be abejonės, mylimo žmogaus slaugymui reikia daug jėgų – tiek fizinių, tiek dvasinių. Tačiau jausmas, kad padedi savo artimui, atperka viską. Mičigano universiteto mokslininkai, vadovaujami Stephanie Brown, įrodė, jog mylimo žmogaus slauga nėra susijusi tik su negatyviu stresu. Slaugantysis patiria ir daug gilių teigiamų emocijų, turinčių įtakos jo gyvenimo trukmei.   Tai tyrinėtojai nustatė įvertinę septynerių metų laikotarpio duomenis.

Nešvara viešose vietose, pavyzdžiui, grafiti, skatina blogą elgesį, tačiau kalbant apie asmeninę higieną galioja priešingos taisyklės. Mokslininkai įrodė, jog pakanka nusiprausti rankas, kad taptume ne tokie jautrūs moralinėms blogybėms. Plymouth universiteto mokslininkė Simone Schnall ir jos kolegos atliko eksperimentą, kurio rezultatai publikuoti žurnale „Psychological Science“. Mokslininkė išsiaiškino, jog pasibjaurėjimo jausmą patyrę žmonės priima labiau etiškus sprendimus.