Mokslinė studija atskleidė, kodėl senyvi žmonės yra linkę savo praeitį matyti per „rožinius akinius“.
Tyrimas parodė, jog senyvo amžiaus žmonių smegenys, siekdamos išlaikyti gerą savijautą, išmoksta vis labiau vengti neigiamos informacijos. Jauni žmonės šiuo atveju privalo objektyviai vertinti tiek neigiamą, tiek teigiamą gyvenime sutinkamą informaciją, nes tai padeda jiems darbo bei mokymosi procesuose.
Kaip bebūtų, jauni žmonės atsimena daugiau neigiamų negu teigiamų prisiminimų.
Studija taip pat parodė ryškius tarp skirtingų amžiaus grupių pasitaikančius mąstymo modelių skirtumus.
Manoma, jog senų žmonių smegenyse sąsajų tarp smegenų dalies, kuri kuria emocijas, bei dalies, kuri įsimena ir mokosi, yra kur kas mažiau nei pas jaunus žmones. Šiuo atveju senoliai yra išvystę sąsajas tarp emocijų kūrimo bei jų valdymo sričių.
Studijoje tyrimai buvo atlikti su dviem tikslinėmis grupėmis, vienos iš jų vidutinis amžius siekė 24, kitos per 70 metų. Studijos metu dalyviams buvo rodoma po 30 fotografijų, vienose iš jų buvo pavaizduoti gražūs, ramūs gamtos vaizdai, kitose priešingai – pavaizduoti baisūs ar net šlykštūs vaizdai. Fotografijų rodymo metu tiriamųjų smegenys buvo skenuojamos magnetinio rezonanso pagalba.
Po pusantros valandos dalyviai buvo sukviesti ir apklausti. Jie turėjo atpasakoti kuo daugiau vaizdų, kuriuos įsidėmėjo iš fotografijų rodymo sesijos.
Studija patvirtino, jog jaunesni žmonės įsidėmi bei atsimena daugiau neigiamų vaizdų, tuo tarpu senyvo amžiaus žmonės atpasakojo daugiau gražių, ramių vaizdų.
Magnetinio rezonanso nuotraukos taip pat parodė skirtingus jaunų ir senyvų žmonių smegenų procesus.
Studiją atliko bei mokslo žurnale „Psychological Science“ publikavo profesorius Roberto Kabeza, dirbantis Djuko universitete (Šiaurės Karolina, JAV).
Šaltinis: „telegraph.co.uk“
