Šiuolaikiniai kompiuteriniai žaidimai reikalauja vis galingesnės vaizdo plokštės. Jei jai skirsime 600–1000 litų, kompiuteriu galėsime žaisti naujausios „DirectX 11“ technologijos žaidimus. „Computer Bild Lietuva“ išbandė šešias tokias vaizdo plokštes.
Dar detalesnė grafika, naujausi efektai ir stulbinanti sparta. Visą tai siūlo naujoji „DirectX 11“ technologija. Ją išnaudoja vis daugiau kompiuterinių žaidimų. Pavyzdžiui, naujasis „Civilization 5“ su „DirectX 11“ atrodo žymiai geriau, žemės paviršius ir pastatai žaidime detalesni, vanduo atrodo lyg tikras. Tačiau kol kas par duodami tik aštuoni žaidimai, palaikantys „DirectX 11“ technologiją. Dar keturi planuojami išleisti jau visai greitai. Tačiau, jei norime juos žaisti be apribojimų, teks įsigyti naują vaizdo plokštę. Ją padės išsirinkti šis „Computer Bild Lietuva“ šešių vaizdo plokščių testas.
Kas yra „DirectX“?
„DirectX“ yra operacinės sistemos „Windows“ programa, kurią sukūrė ir nuolatos tobulina kompanija „Microsoft“. Pagrindinė „Di rectX“ užduotis: kuo tikroviškesnis trimatės grafikos atvaizdavimas. Nuo šios technologijos versijos priklauso, kaip atrodys vaizdo plokšte apdorotas vaizdas, kaip greitai veiks žaidimai, kokius efektus matysime ekrane. Naujausia „DirectX“ technologijos versija – vienuolikta.
Ko reikia, kad kompiuteryje veiktų „DirectX 11“?
● Operacinės sistemos.
Tiems, kurių kompiuteryje veikia naujoji „Windows 7“, niekuo rūpintis nereikia. Juk „DirectX 11“ įdiegiama kartu su šia operacine sistema. Jei naudojamės „Windows Vista“, „DirectX 11“ gausime kartu su operacinės sistemos atnaujinimais. Jei naudojamės senute „Windows XP“, naujausių vaizdo efektų apskritai nepamatysime. Juk ši operacinė sistema nepalaiko nei „DirectX 11“, nei senesnės „DirectX 10“ technologijos.
● Vaizdo procesoriaus.
„DirectX 11“ privalumus išnaudosime tik turėdami tam tinkamą vaizdo plokštę. AMD/ATI jau seniai gamina „DirectX 11“ plokštes , o „Nvidia“ – tik nuo „GeForce 4xx“ serijos. Šiame teste išbandytos po tris kiekvienos gamintojos plokštės. Parduotuvėse galime rasti ir vos nuo 300 litų kainuojančių „DirectX 11“ technologiją palaikančių plokščių. Deja, naujausiems žaidimams jų spartos greičiausiai neužteks.
Ko dar reikia žaidimų kompiuteriui?
● Kompiuterio „dėžės“.
Naujausios vaizdo plokštės yra labai ilgos. Pavyzdžiui, testuotų plokščių ilgis yra nuo 20,3 („Gain ward GTX 460 GS“) iki 29,5 centimetro („Sapphire HD 5830“). Todėl prieš pirkdami naują vaizdo plokštę pasitikrinkime, ar ji tikrai tilps mūsų kompiuterio „dėžėje“. Taip pat atkreipkime dėmesį, ar jai netrukdys kitos kompiuterio dalys, pavyzdžiui, optinis įrenginys, kietieji diskai ar kitos plokštės.
● Plėtimo lizdo.
Prieš perkant vaizdo plokštę, būtina pasitikrinti, ar mūsų kompiuteryje yra „PCI Express x16“ jungtis ir ar ji neužimta. Jei tokio lizdo nėra, teks įsigyti naują pagrindinę plokštę (kaina – nuo 150 litų). Be to, galingesnės plokštės užima net dviejų lizdų vietą pagrindinėje plokštėje. Taigi, įdėję tokį įrenginį į kompiuterį, šalia esančių lizdų greičiausiai nepanaudosime.
● Maitinimo bloko.
Šiame teste bandytos plokštės vidutiniškai sunaudoja iki 83 vatų energijos. Taigi, teoriškai kompiuteryje turėtų būti mažiausiai 350 vatų maitinimo šaltinis. Maitinimo bloko galią galime patikrinti atsukę „dėžę“ ir pasižiūrėję užrašą ant jo korpuso.
● Aušinimo.
Galinga vaizdo plokštė kaista ne mažiau nei centrinis procesorius. Todėl „dėžė“ turi efektyviai šalinti karštą orą iš vidaus. Jei to neužtikrinsime, vaizdo plokštė gali perkaisti. Tuomet žaidimų vaizdas pradės trūkčioti ar net visai „pakibs“.
● Centrinio procesoriaus.
Per lėtas centrinis procesorius gali pristabdyti net labai galingos vaizdo plokštės darbą. Todėl prieš perkant naują plokštę, pasirūpinkime, kad kompiuteryje veiktų mažiausiai dviejų branduolių procesorius. Žaidimams puikiai tinka „AMD Phenom X4“, X6, „Intel Core 2 Duo“ bei naujieji „i3“, „i5“ ir „i7“ procesoriai.
Kuo skiriasi vaizdo plokštės?
Priklausomai nuo kainos skiriasi ir vaizdo plokščių parametrai:
● Taktinis dažnis.
Kaip ir centrinių procesorių, taip ir vaizdo plokščių sparta priklauso nuo taktinio dažnio, kuriuo veikia vaizdo procesorius ir darbinė atmintis. Pavyzdžiui, pigiausios klasės vaizdo procesorius „Radeon HD 5450“ veikia 650 MHz dažniu. Vidutinės klasės „Radeon HD 5770“ – 800 MHz. O štai brangiosios „Radeon HD 5870“ procesorius „sukasi“ net 850 megahercų dažniu.
● „Šeideriai“.
Apdorodamas trimatį vaizdą, procesorius naudoja daugybę skaičiavimo blokų, vadinamųjų „šeiderių“. Kuo jų daugiau, tuo procesas vyksta greičiau. Galingiausios plokštės turi iki 1600 „šeiderių“. Tai net dvigubai daugiau, nei turi šiame teste bandyti modeliai.
● Vaizdo atmintis.
Šiuolaikinės vaizdo plokštės turi nuo 256 megabaitų iki 4 gigabaitų atminties. Viso sešiame teste bandytose plokštėse jos yra 1 gigabaitas. Kuo jos daugiau, tuo geriau. Nemažą reikšmę turi atminties tipas ir veikimo dažnis. Lėtesnę GDDR3 atmintį rasime tik senesnėse vaizdo plokštėse, pavyzdžiui, „GeForce 9800“. Visi naujausi modeliai turi sparčią GDDR5 atmintį. Mūsų testuotose plokštėse ji veikė nuo 800 MHz iki 1250 MHz taktiniu dažniu. Kuo jis didesnis, tuo greičiau vaizdo plokštė apskaičiuoja sudėtingus trimačius vaizdus ir tuo žaidimas geriau „sukasi“.
Testo rezultatų santrauka
Šiame teste buvo išbandytos šešios nuo 562 iki 940 litų kainuojančios vaizdo plokštės, palaikančios „DirectX 11“ technologiją. Buvo patikrinta jų sparta, vaizdo kokybė, poveikis aplinkai bei priedų gausa.
Vaizdo kokybė
Tekstą, grafiką, nuotraukas ir DVD filmus visos plokštės atvaizduoja gerai. Kokybės skirtumai išryškėjo tik žiūrint aukštos raiškos (HD) filmus. Čia žymiai geriau pasirodė „Nvidia“ plokštės: „Zotac GeForce GTX 460 AMP“, „MSI N460GTX Cyclone 1GD5/OC“ ir „Gainward GTX 460 GS“. Likusieji testo dalyviai aukštos raiškos vaizdus rodė tik patenkinamai.
Žaidimų sparta
Greičiausia vaizdo plokštė teste – „Zotac GeForce GTX 460 AMP“. „DirectX 10“ žaidimai su ja vidutiniškai sukosi 43, „DirectX 11“ – 38 kadrų per sekundę sparta. Įdomu, kad „MSI N460GX Cyclone 1GD5/OC“ ir „Gainward GTX 460 GS 1024MB“ pasirodė žymiai geriau nei likusios trys ATI plokštės. Lėčiausia iš jų – „MSI R5770 Hawk“, „DirectX 10“ žaidimuose „išspaudusi“ 28, o „DirectX 11“ – vos 24 kadrus per sekundę.
Poveikis aplinkai
Taupiausia vaizdo plokštė teste – „MSI R5770 Hawk“, naudojanti vos 18 vatų energijos. O štai „Gainward GTX 460 GS 1024MB“ vidutiniškai naudoja net 83 vatus elektros. Tyliausiai iš bandytųjų veikia „Asus EAH5830“. Jos skleidžiamas garsas yra vos 3,9 sono. Net dvigubai triukšmingesnės yra „Zotac GeForce GTX 460 AMP“ ir „Sapphire HD 5830“ (8,3 sono). Dirbdamos plokštės įkaista nuo 45,5 („MSI R5770 Hawk“) iki 64 laipsnių Celsijaus („Zotac GeForce GTX 460 AMP“).
Monitoriaus jungtys, priedai
Daugiausiai vaizdo jungčių rasime vaizdo plokštėse „Zotac“, „Asus“, MSI ir „Sapphire“: tai VGA, DVI, HDMI bei „Display Port“. Kai kuriomis jungtimis galėsime pasinaudoti tik prijungę komplekte esančius adapterį. Su visomis plokštėmis gausime ir maitinimui skirtus adapterius. Todėl jas prijungsime net prie tam nepritaikyto maitinimo bloko.
Testo rezultatai
Kokybės nugalėtoja – „Zotac GeForce GTX 460 AMP". Vaizdo plokštė „Zotac“ – sparčiausia teste. Bandymų metu „DirectX 10“ žaidimai su ja vidutiniškai veikė 43 kadrų per sekundę sparta. „DirectX 11“ žaidimuose, tokiuose kaip „S.T.A.L.K.E.R.: Callof Pripyat “, įrenginys demonstravo 38 kadrų per sekundę spartą. Tokio greičio priežastis: „paturbintas“ vaizdo procesorius „GeForce GTX 460“. Jis veikia net 810 megahercų taktiniu dažniu, kai įprastas jos greitis – 675 megahercų. Gaila, kad gamintoja ant vaizdo procesoriaus uždėjo per silpną aušintuvą. Dėl jo dirbdama ši plokštė stipriai kaista, net iki 64 laipsnių Celsijaus.
