Bioinžinieriai iš Berklio universiteto (JAV) dar kartą pasinaudojo gamtos patarimu: pamėgdžiodami mechanizmą, kaip augalai auga šviesos šaltinio kryptimi (šis reiškinys vadinamas fototropizmu), jie sukūrė hidrogelį, kuris gali būti valdomas šviesa.
Nors pasiekti tik pirmieji rezultatai, panašu, kad tokia medžiaga galės būti pritaikyta medicinoje, dirbtiniams audiniams ar „minkštiems“ robotams, panašiems į aštuonkojus, kurti.
Šis hidrogelis yra sudarytas iš sintetinių elastiškų proteinų ir grafeno sluoksnių. Grafenas – tai labai plona, vos atomo storio anglies gardelė, kuri, apšviesta infraraudonaisiais spinduliais, ima išskirti šilumą. Proteinų ir grafeno sluoksniai kartu sudaro biopolimerą, kurio viena - polimero - pusė yra poringesnė ir greičiau sugeria bei išgarina vandenį. Taip šia dirbtine medžiaga bioinžinieriams pavyko imituoti tą patį procesą, kurio pagalba augalai augdami krypsta į šviesą.
Kai hidrogelio apšviestos vietos kiek įkaista, vanduo iš proteinų išgaruoja, ir medžiaga išlinksta. Nustojus veikti šilumai, proteinai vėl absorbuoja vandenį iš atmosferos ir medžiaga vėl išsitiesia.
Mokslininkai šiuos judesius pademonstravo delno formos hidrogelyje.
