1978 m. liepos 13 d. dalelių fizikos specialistas Anatolijus Burgoskis dirbo prie didžiausio dalelių greitintuvo Sovietų Sąjungoje – sinchotrono „U-70“. Incidento metu 36-erių mokslininkas apžiūrinėjo sugedusią aparato dalį. Vyras tuomet dar nežinojo, kad sugedo ne tik ši detalė, bet ir keli saugos mechanizmai.
Manydamas, kad aparatas yra išjungtas, jis pasilenkė, nes norėjo geriau įsižiūrėti į gedimą, kai į jo pakaušį pataikė ir per visą galvą perėjo beveik šviesos greičiu skriejantis protonų pluoštas.
Jis nejautė jokio skausmo, bet suprato, kas įvyko, nes pamatė: „Šviesą, ryškesnę nei tūkstantis saulių.“ Vyras suvokė situacijos rimtumą, tačiau nusprendė niekam nieko nesakyti. Jis pabaigė savo dienos darbus, po kurių grįžo namo ir laukė savo mirties.
5 grėjų (500 radų) radiacija paprastai yra mirtina. A. Bugorskis tuomet dar nežinojo, kad įvykio metu jo organizmas sugėrė maždaug 2 000–3 000 grėjų. Vakare, vyro veidas taip sutino, kad jo nebebuvo įmanoma atpažinti, ir jau kitą rytą jis kreipėsi į medikus, kurie nusprendė jį perkelti į ligoninę Maskvoje. Tiesa, į Maskvą jis buvo išvežtas ne todėl, kad sostinės medikai būtų galėję išgelbėti jo gyvybę, o tam, kad jo mirtį galėtų stebėti mokslininkai.
Praėjus kelioms dienoms po incidento nusilupo aplink dalelių įėjimo ir išėjimo žaizdas buvusi vyro oda, o tai leido pamatyti aiškų protonų pluošto kelią per vyro odą, kaukolę ir smegenis.
Neįtikėtina, tačiau vyras išgyveno. Žinoma, jo smegenų audinys toliau nyko, kairioji jo veido pusė tapo paralyžiuota, jis prarado klausą. Keisčiausia yra tai, kad bėgant metams senėjimo požymiai buvo aiškiai matomi dešinėje vyro veido pusėje, o štai kairioji jo veido pusė liko tokia pati.
Bėgant dešimtmečiams jis vis patirdavo priepuolių, tačiau jo kūnas ir toliau funkcionavo. Jis ir toliau dirbo fiziku, tęsė savo mokslus ir gavo daktaro laipsnį. Reikia pripažinti, kad iš visų žmonių, kurių galvos buvo atsidūrusios dalelių greitintuve (žinoma, tai kol kas yra nutikę tik jam vienam), jam labai pasisekė. Siauras judančių dalelių pluoštas, nors ir pridarė nemažai žalos, pažeidė tik nedidelę smegenų dalį, kuri nėra būtina gyvybei palaikyti.
Dėl visiems puikiai žinomo SSRS paslaptingumo, vyras ilgiau nei dešimtmetį negalėjo niekam prasitarti apie tai, kas įvyko. Tačiau po SSRS griūties, jis pagaliau galėjo papasakoti savo istoriją, kuria jis vis dar dalinasi šiandien.
