Juodosios skylės yra astronomijos pilkieji lokiai: neišvengiamas gamtos darinys, kuris yra didingas ir bauginantis kiekvienai rūšiai.
Juodoji skylė susiformuoja, kai vienoje vietoje yra per daug dalykų, todėl tada ji pasiglemžia viską: daiktus ir tą vietą. Trauka dažnai yra lyg vyresnis visatos brolis, kuris visus dalykus traukia vienas prie kito. Juodosios skylės yra vietos, kur gravitacija tampa milžiniška, jog sugeba įtraukti visus dalykus pasitaikiusius juodosios skylės kelyje. Ji ne juos sunaikina, bet sunaikina kvantines taisykles, kurios paaiškina dalykus. Juodoji skylė paprasčiausiai sunaikina realybę.
Tačiau vis tiek daugelis žmonių į jas žiūri kaip į kosminius dulkių siurblius. Mokslinės fantastikos veikėjai dar blogiau supranta juodąsias skyles. Jie nukreipia į jas lazerinius ginklus. Tai gėda, kadangi juodosios skylės yra beveik viskas. Todėl mes žvelgiame į faktus, kurie nėra taip gerai žinomi.
6. Juodosios skylės yra ryškiausi objektai danguje
Vienintelis dalykas, kurį visi žino apie juodąsias skyles, kad net šviesa negali išsigelbėti nuo jos, o tai reiškia, kad jos yra dažnai vaizduojamos kaip atviri šulinio dangčiai. Tačiau tokios skylės nėra tamsios. Atvirkščiai, jos yra šviesiausi dangaus objektai.
Žmonės užmiršta, kad yra juodosios skylės riba, kurios viduje šviesa negali pabėgti, o likusioje visatos dalyje ji gali tai padaryti. Kai besisukanti juodoji skylė suvartoja tarpžvaigždinių dujų debesį, medžiaga yra įtraukiama į spiralę kaip skystis.
Meteoritai sužiba dėl plono dujų sluoksnio, kuris yra suspaudžiamas krentančių kosmoso uolienų ir sušildomas dėl trinties. Kai tokie dujų kamuoliai patenka į juodąją skylę, visas dalykas yra suspaudžiamas. Suvartotas debesis savyje turi meteoritą ir atmosferą, kurie abu dega kartu su kosmine ugnimi. Jie pasidaro tokie karšti, kad jie švyti ne baltai, o švyti rentgeno spinduliais, versdami 10 procentų savo masės į energiją. Juodosios skylės sukuria vietą, kur krentantis daiktas išskiria 20 kartų daugiau energijos nei termobranduolinis detonavimas.
5. Galaktiniai sprogimai mūsų galaktikoje
Juodosios skylės sukuria patį galingiausią gravitacijos pagreitį ir jos yra sunkiausi objektai visoje visatoje. Paleisti vieną skylę į kitą yra tas pats, kaip bandymas sudaužyti Dievo kompiuterį. Mes galvojame, kad tai jau buvo įvykę, kas sukūrė patį didžiausią sprogimą galaktikoje.
Kosminiai sprogimai, didelės energijos dalelių besiplečiantys burbulai keliauja per kosmoso erdvę. Kokio didumo jie būna? Tas plonas tepinėlis purvo per vidurį nuotraukoje yra mūsų galaktika. Abu burbulai yra išsidėstę per 25 tūkstančius šviesmečių.
Šie burbulai padengia pusę matomo dangaus, dieną ar naktį, ir yra besiplečiantys turbūt milijonus metų. Mes visada galvojome, kad žmonija yra tik maža būtybė visatoje, tačiau pasirodo, kad mes esam mažos būtybės viename iš visatos specialių reiškinių.
4. Juodųjų skylių yra bent milijonas
Ryškios juodosios skylės viršuje yra taip pat žinomos kaip aktyvūs galaktikos branduoliai. Jos nėra tiesiog ryškiausi objektai savo galaktikose, jos gali būti tūkstančius kartų šviesesnės nei viskas kartu sudėjus kas yra jų gimtosiose galaktikose. Jos yra tokios šviesios, kad nepaisant to, kad jos yra tik pusiaukelėje iki mūsų, mes galvojame, kad jos yra netoli žvaigždžių.
Švyturiai parodo kur tu esi ir kodėl tu turėtum laikytis atokiau nuo jų. Šviečiančios juodosios skylės sukaupia didelius energijos išteklius mažame daugaus plote, kas paverčia juos labai naudingus braižant visatos žemėlapį.Todėl jos turi panašią funkciją kaip ir švyturiai.
Juodosios skylės vaizduojamos kaip didelis blogis, todėl ir manoma, kad jų yra mažai. Tačiau taip nėra iš tiesų. Kiekviena galaktika turi didelį skaičių juodųjų skylių savo centre. 2,5 milijono tiek maždaug jų suskaičiuojama visatoje.
3. Mes manome, kad juodosios skylės išmeta antimaterijas
Idėja yra ta, kad visata nuolatos į atmosfera išmeta atomų ir dalelių poras. Jie pasiskolina pakankamai energijos egzistavimui, tada jie staigiai išnaikina vienas kitą gama spinduliuotės metu. Tačiau toks atomų ir dalelių porų išmetimas vyksta juodosios skylės pakraščiuose, todėl vieni yra įtraukiami atgal į juodąją skylę, o kiti gali laisvai judėti už skylės ribų.
Kuri dalelė lieka laisvai judėti yra nusprendžiama atsitiktinai. Kaip teigia Hawkingo radiacijos teorija, juodoji skylė išmeta 50/50 materijos ir antimaterijos mišinį.
2. Mes manome, kad juodosios skylės gali sprogti.
Juodoji skylė turi sumokėti už savo gaunamą energiją. Didelėms skylėms tai nėra problema. Hawkingo radiacija yra mažos išlaidos palyginti su kiek dalelių kiekvieną sekundę sunaudoja planetos. Bet mažos juodosios skylės daugiau išmeta nei suvartoja energijos. Esant tokiai situacijai skylės pamažu išnyksta ir susinaikina ir tada juodoji skylė sprogsta. Tik neverta jaudintis, juodoji skylė, kuri gali susprogti, yra per maža, kad padarytų nuostolių mums.
1. Juodosios skylės paleidžia tarpgalaktinius mirties spindulius
Net jeigu juodosios skylės šviečia ryškiai, visi žino, kad jos yra lyg tarakonai mūsų egzistencijai. Turbūt daugelis nežino, kad juodosios skylės gali paleisti didelės energijos tarpgalaktinius spindulius. Kai juodoji skylė suvartoja daleles, kurios yra aplink jos pusiaują, skylė paleidžia spindulius, kurie pasiskirsto po visą visatą artimu šviesos greičiui tempu. Fizikiniai reiškiniai vykstantys tokiame procese dar yra tyrinėjami, bet yra sutariama, kad šis procesas įtraukia elektromagnetizmą ir žvaigždžių hidrodinamiką.
