Saturno palydove Encelade gali būti požeminis vandens šaltinis, mano NASA mokslininkai. Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje (Kalifornija), Kolorado universiteto ir Centrinės Floridos universiteto Orlande mokslininkai, nagrinėdami NASA zondo „Cassini“ ultravioletinių spindulių spektrometro perduotas nuotraukas, nustatė, kad iš Encelado paviršiaus į 300 km aukštį viršgarsiniu greičiu išmetamos vandens garų ir ledo dalelių čiurkšlės.
Nustatyta, kad tokie „geizeriai“ veikia mažiausiai viename Encelado paviršiaus regione. Mokslininkai mano, kad vandens garai į kosmosą gali būti išmetami iš Encelade esančio šilto, veikiausiai skysto vandens šaltinio.
Mokslininkai mano, kad Saturno palydove Encelade gali būti požeminis skysto vandens šaltinis. Sprendžiant iš „Cassini“ nuotraukų, viršgarsiniu greičiu į kosmosą išmetamos ledo ir vandens garų dalelės pasiekia iki 300 kilometrų aukštį. NASA nuotr.
JAV mokslininkų tyrimas skelbiamas lapkričio 27 d. žurnalo „Nature“ numeryje.
Pasak tyrėjų, grupėje dirbančio profesoriaus Joshua Colwello, Saulės sistemoje tėra tik trys vietos, kur, mokslininkų žiniomis ar prielaidomis, prie planetos ar kito dangaus kūno paviršiaus yra skysto vandens. Tai Žemė, Jupiterio palydovas Europa ir aplink Saturną besisukantis Enceladas.
„Cassini“ skrydis virš Encelado geizerių (menininko interpretacija). NASA/Reuters/"Scanpix" iliustr.
„Vanduo yra svarbiausia sudėtinė gyvybės dalis, ir šiuo atveju peršasi kai kurios išvados, – sakė mokslininkas. – Jei paaiškės, kad dėl karščio bangų, kaip manome, veikiantys geizeriai yra natūralus planetinių sistemų fenomenas, tai gali būti labai įdomus atradimas.“
Amerikiečių mokslininkų tyrimo išvados remia teoriją, kad virš Encelado stebimų purslų kamuolių priežastis – Encelado gelmėje esantis vandens šaltinis. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia: Antarktidoje giliai po ledo danga taip pat yra skysto vandens rezervuaras – ežeras Vostok, skelbia „Sciencedaily.com“.
